„Nekilnojamojo turto mokestis, kurį pasiūlė Vyriausybė, yra žingsnis tinkama kryptimi. Tikimės, kad valdžios institucijoms pavyks priimti šį svarbų teisės aktą“, – antradienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo B. Gracia.

TVF misijos vadovas atkreipė dėmesį, kad jo atstovaujama institucija Lietuvai jau seniau buvo pateikusi rekomendacijas, kaip mokestinę sistemą patobulinti ne trumpalaikėje, o būtent ilgalaikėje perspektyvoje.

„Dėl mokesčių mes teikėme rekomendacijas ir praeityje. Mokesčiai neturėtų būti svarstomi vien kaip atsakas į ciklinius trumpalaikius iššūkius. Mokesčių sistema turėtų būti stabili, nuspėjama, tam, kad padėtų gerinti verslo aplinką“, – aiškino jis.

Lietuva, palyginus su kitomis Europos valstybės valstybėmis, turi mažesnę mokestinę bazę.

Pasak B. Gracia, Lietuvoje per biudžetą vis dar perskirstoma mažesnė pajamų dalis, nei kitose Vakarų Europos valstybėse, todėl TVF rekomendavo orientuotis būtent į kapitalo, o ne darbo jėgos apmokestinimą.

„Lietuva, palyginus su kitomis Europos valstybės valstybėmis, turi mažesnę mokestinę bazę. Santykinai surenkama mažiau mokesčių nuo bendrojo vidaus produkto. Mokesčių sistema remiasi daugiau darbo apmokestinimu, o ne kitų formų pajamų ar kapitalo“, – akcentavo TVF misijos vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad siekiant didinti iš kapitalo, o ne iš darbo surenkamą mokesčių dalį, šalyje reikėtų apsvarstyti ne tik NT mokesčio, bet ir tobulinti taršos mokesčių sistemą.

„Matome, kad yra terpė didinti aplinkosaugos mokesčius, kurie bus reikalingi siekiant tikslų, kuriuos Lietuva pati sau nusibrėžė iki 2030 metų, mažinant CO2 emisijas. Tai taip pat gali sugeneruoti naujų resursų, kurie gali būti panaudojami socialinėms reikmėms, arba balansuojant mokesčių sistemą mažinant darbo apmokestinimą“, – pridūrė B. Gracia.

Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.