- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies ekonominę situaciją vertinančio Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia sako teigiamai vertinąs Finansų ministerijos pasiūlytą visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.
„Nekilnojamojo turto mokestis, kurį pasiūlė Vyriausybė, yra žingsnis tinkama kryptimi. Tikimės, kad valdžios institucijoms pavyks priimti šį svarbų teisės aktą“, – antradienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo B. Gracia.
TVF misijos vadovas atkreipė dėmesį, kad jo atstovaujama institucija Lietuvai jau seniau buvo pateikusi rekomendacijas, kaip mokestinę sistemą patobulinti ne trumpalaikėje, o būtent ilgalaikėje perspektyvoje.
„Dėl mokesčių mes teikėme rekomendacijas ir praeityje. Mokesčiai neturėtų būti svarstomi vien kaip atsakas į ciklinius trumpalaikius iššūkius. Mokesčių sistema turėtų būti stabili, nuspėjama, tam, kad padėtų gerinti verslo aplinką“, – aiškino jis.
Lietuva, palyginus su kitomis Europos valstybės valstybėmis, turi mažesnę mokestinę bazę.
Pasak B. Gracia, Lietuvoje per biudžetą vis dar perskirstoma mažesnė pajamų dalis, nei kitose Vakarų Europos valstybėse, todėl TVF rekomendavo orientuotis būtent į kapitalo, o ne darbo jėgos apmokestinimą.
„Lietuva, palyginus su kitomis Europos valstybės valstybėmis, turi mažesnę mokestinę bazę. Santykinai surenkama mažiau mokesčių nuo bendrojo vidaus produkto. Mokesčių sistema remiasi daugiau darbo apmokestinimu, o ne kitų formų pajamų ar kapitalo“, – akcentavo TVF misijos vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad siekiant didinti iš kapitalo, o ne iš darbo surenkamą mokesčių dalį, šalyje reikėtų apsvarstyti ne tik NT mokesčio, bet ir tobulinti taršos mokesčių sistemą.
„Matome, kad yra terpė didinti aplinkosaugos mokesčius, kurie bus reikalingi siekiant tikslų, kuriuos Lietuva pati sau nusibrėžė iki 2030 metų, mažinant CO2 emisijas. Tai taip pat gali sugeneruoti naujų resursų, kurie gali būti panaudojami socialinėms reikmėms, arba balansuojant mokesčių sistemą mažinant darbo apmokestinimą“, – pridūrė B. Gracia.
Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...
-
Vėjo jėgainės avarija: tyrimas tebevyksta2
Kovo pradžioje griausmingai subyrėjusios ir kelių kilometrų spinduliu aplinkui gyvenančius žmones išgąsdinusios vėjo jėgainės avarijos aplinkybės iki šiol nežinomos. ...
-
Lietuvos pašto pelnas 2023 m. siekė 5,1 mln. eurų4
Lietuvos pašto (LP) pajamos 2023 m. siekė 14,4 mln. eurų, o pelnas – 5,1 mln. eurų, praneša generalinis direktorius Rolandas Zukas. Anot jo, tokie pelningi metai leis į valstybės biudžetą už 2023 m. pervesti 3,1 mln. eurų dividend...