- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad Rusijos ambasados pareiškimai dėl neva sustoti galinčio tranzito į Kaliningradą, tėra „burbulo pūtimas“.
Kremlius aiškina, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į „Šiaulių banką“, kuris pareiškė apie ketinimus atsisakyti vykdyti transakcijas.
Tačiau ekspremjeras atkreipia dėmesį, kad operacijos išties prailgo dėl išaugusių dokumentų reikalavimų ir patikrinimų, taikomų Rusijos įmonėms, bet realiai mokėjimus už tranzitą ir nesankcionuotas prekes bankai priima ir vykdo.
„Bankai reikalauja daug dokumentų, jeigu prekiauji su Rusijos įmonėmis. Ypač, kai lėšos yra pervedamos iš Rusijos į Lietuvą. Tada reikia ne tik pateikti dokumentus dėl to, kokias medžiagas, kokius kiekius vežei, su kokiomis įmonėmis atsiskaitinėjai. Bankai galimai patys nebenori padaryti tam tikrų klaidų, kad nebūtų įtampos“, – Eltai kalbėjo A. Butkevičius.\
Seimo narys Algirdas Butkevičius. M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.
Tačiau tai, kad Kremliui pavyko iškelti problemą, kurios iš tiesų nėra, parlamentaro vertinimu iliustruoja Lietuvos Ministrų Kabineto komunikacijos spragas.
„Vyriausybei reikėjo būti tvirtai. Visuomenei, gyvenančiai padidintoje įtampoje išsklaidyti abejones, paaiškinti, kas vyksta“, – tikino jis.
Ekspremjero vertinimu, Vyriausybė nesugebėjo visuomenei paaiškinti, kad Kremliaus teiginiai dėl neva stabdomų mokėjimų už tranzitu keliaujančias prekes, tėra jų pačių sufabrikuota problema.
„Mes gi Europos Sąjungos nariai. Reikia tai aiškiai pabrėžti. Mes vykdome bendrą ES politiką, taikant sankcijas. Ir viskas“, – tvirtino A. Butkevičius.
V. Mitalas: nežinau, ar tai nėra sąmoninga Vyriausybės taktika
Vis tik, valdančiosios Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo vertinimu, toks Lietuvos Ministrų Kabineto „dalyvavimas viešuosiuose ryšiuose“ galėtų turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą pusę.
V. Mitalas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
„Viena vertus, mes informaciniame kare galėtume iškomunikuoti tą tikrąją nuomonę ir faktus, bet antra vertus, nežinau, ar tai nėra sąmoninga Vyriausybės taktika, nebesivelti ir nebekomentuoti kiekvieno Kremliaus teiginio“, – svarstė jis.
Anot parlamentaro, vien svarstymai apie tai, ar problema dėl Rusijos galimybių apmokėti už tranzitines prekes yra reali, jau yra kalbėjimas Maskvos primestais terminais.
„Kai mes sakome, kad problema yra arba nėra, tai mes jau kalbame Kremliaus naratyvo rėmuose, nes čia tik iš jų pusės žvelgiant yra ta problema, nes jie nori užsitikrinti tranzitu gabenamas prekes“, – akcentavo V. Mitalas.
Rusija Lietuvai įteikė notą
Lietuvoje praėjusią savaitę vėl paaštrėjo klausimas dėl prekių gabenimo tranzitu į Kaliningradą. Rusija dar liepos pabaigoje Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai (URM) perduotoje notoje teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į „Šiaulių banką“. Tuo tarpu „Šiaulių bankas“, į kurį yra nukreipiami mokėjimai, vienašališkai atsisakė vykdyti operacijas su Rusija. Banko teigimu, išimtis gali būti taikoma nebent gavus atsakingų valstybės institucijų nurodymą.
Vyriausybės atstovai tikina, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus
Rugpjūčio pradžioje susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtino, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus už Kaliningrado tranzito paslaugas ir viskas priklauso nuo jų pačių sprendimų. Pasak jo, patys klientai yra atsakingi už tai, kaip bus atsiskaitoma už tranzito paslaugas.
Jam antrino ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri kartojo M. Skuodžio išsakytą poziciją, kad Vyriausybė negali įpareigoti atsiskaitymus už tranzitą į Kaliningradą ketinantį stabdyti Šiaulių banką toliau vykdyti bankines operacijas su Rusija.
Apskritai, ministrė akcentavo, kad ne Lietuvos Vyriausybė, o pati Rusija turi rasti sprendimus, kaip apmokėti už tranzito paslaugą.
Galiausiai susisiekimo ministras M. Skuodis sakė, kad iš valstybės pusės bus daromi veiksmai, kad Rusijai būtų sudarytos sąlygos atsiskaityti už tranzitu į Kaliningradą gabenamas prekes. Visgi, jo teigimu, garantuoti, kad atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą nesustos, jis negali. Viskas, anot ministro, priklausys nuo bankų.
Prezidentūra taip pat pritaria Vyriausybės pozicijai
Prezidentūra pritarė Vyriausybės pozicijai šio klausimo kontekste bei aiškino, kad Rusija pati turėtų galvoti, kaip atsiskaityti už tranzitą. Prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, Lietuva tikrai neprašys komercinių bankų, kad šie leistų Rusijos įmonėms vykdyti mokėjimus už gautas paslaugas.
K. Budrio teigimu, nereikėtų sureikšminti to, kad dėl tokių komercinių bankų sprendimų Rusija mojuoja notomis Lietuvai, esą tyčia apsunkinančiai tranzitą. Jo teigimu, tai yra tiesiog Kremliaus propaganda.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti9
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...