- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užmokesčio bauda – su tuo darbe susiduria antsvorio turinčios moterys visame pasaulyje, rodo tyrimas. Darbdaviai mano esą antsvorio turinčios dailiosios lyties atstovės – prastesnės darbuotojos. Apkūnios moterys rečiau sulaukia ir kvietimo į darbo pokalbius, kas visiškai negalioja antsvorio turintiems vyrams. Jiems už papildomus kilogramus svorio atlyginimo niekas nemažina. Apie tokį tyrimą ir problemą LNK žurnalistė kalbėjosi su „Swedbank“ ekonomiste Greta Ilekyte.
– Papasakokite apie tyrimą. Ar išties nustatyta, kad darbo užmokestis kažkaip susijęs su moterų svoriu?
– Per kelis pastaruosius dešimtmečius buvo atlikta ne viena dešimtis tokių tyrimų, kurie iš tiesų patvirtina, kad antsvoris prisideda prie užmokesčio baudos ir vidutiniškai nuo Australijos iki JAV siekia apie 10 proc.
– Ar patys darbdaviai nusprendžia mažiau mokėti, ar yra ir kitų priežasčių?
– Priežastys yra kompleksinės. Egzistuoja socialinės normos, yra tipai, kaip, tarkim, asmuo turi atrodyti. Iš kitos pusės, dėl tų normų gali būti, kad pačios moterys turi mažiau pasitikėjimo savimi ir rečiau prašo padidinti atlyginimą, rečiau pretenduoja į tam tikras naujas, aukštesnes pozicijas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip darbdaviai argumentuoja, kodėl mažiau mokės apkūniai darbuotojai?
– Tas psichologinis aspektas gali būti įvairus. Žvelgiant iš tų socialinių normų perspektyvos, vertinant žmogaus išvaizdą, gali būti daromos tam tikros prielaidos. Tai gali apspręsti ir jo atliekamas darbe funkcijas. Jeigu žmogus turi antsvorio, darbdavys gali daryti prielaidą, kad galbūt jis yra mažiau atsakingas, galbūt jis turi mažiau valios siekti gerų rezultatų. Yra tokios klaidingos nuomonės, kurios kenkia ne tik visuomenei, bet ir ekonomikai. Įdomu tai, kad visi šie tyrimai nerado užmokesčio baudos vyrams. Arba ta bauda buvo labai minimali ir siekė mažiau kaip 1 proc.
Buvo pastebėta, kad apkūnios moterys rečiau sulaukdavo kvietimo į darbo pokalbį net tokioje šalyje kaip Švedija, kurioje akcentuojama lyčių ir kitokia lygybė.
– Susidaro įspūdis, kad jei apkūni moteris dirbs lėčiau darbe, tai apkūnus vyras sugebės suktis greičiau. Kur logika?
– Iš tiesų galima daryti daug prielaidų, įvairiai interpretuoti, vis dėlto tyrimai parodo, kad turime tą problemą. Kita vertus ta problema realybėje gali būti dar didesnė, nes kai kurios moterys būtent dėl antsvorio galbūt net nepriimamos į tam tikras pozicijas.
– Čia Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kad dėl antsvorio moterims sunkiau įsidarbinti?
– Taip. Ir čia labai svarbus aspektas, kadangi Švedijoje yra vis dar populiaru siųsti savo gyvenimo aprašymą prisegant ir savo nuotrauką. Mokslininkai darė tokį eksperimentą – siųsdami gyvenimo aprašymus pridėjo tiek kūno standartus atitinkančių žmonių nuotraukas, tiek turinčių antsvorio. Buvo pastebėta, kad apkūnios moterys rečiau sulaukdavo kvietimo į darbo pokalbį net tokioje šalyje kaip Švedija, kurioje akcentuojama lyčių ir kitokia lygybė gerokai stipriau nei kitose valstybėse.
– Ar tokie tyrimai duoda atsakymą, ką daryti su tokia problema, kaip ją spręsti?
– Kalbant tiek apie nelygybę tarp vyrų ir moterų, tiek apie nelygybę vertinant žmogaus kūno svorį, tai turbūt pirmiausiai turėtume išmesti iš galvos socialines normas ir stereotipus. Ir turėtume nespręsti apie žmogaus savybes ir gebėjimus pagal jo išorę, išvaizdą. Dar yra labai klaidingai manoma, kad pats žmogus renkasi, koks turi būti jo svoris, kad tik nuo jo priklauso. Neatsižvelgiama į kitus faktorius – ne visada galime lengvai kontroliuoti savo svorį ar jį pakeisti. Ir juo labiau apkūnus žmogus nėra blogesnis specialistas.
– Tai išvada tokia, kad specialistus reikėtų samdyti pagal kompetencijas, o ne pagal jo kūno svorį?
– Taip, būtent kompetencija yra geriausias kriterijus renkantis darbuotojus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškoma, kas Naujininkuose už beveik 1 mln. eurų įrengs naują skverą ir bendruomenės daržą1
Vilniaus savivaldybė ieško, kas Naujininkų mikrorajone už 945 tūkst. eurų (be PVM) įrengs naują skverą bei bendruomenės daržą – sutvarkys 1,24 hektaro medžiais apaugusį kalvos šlaitą netoli Dariaus ir Girėno bei Tūkstantme...
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą4
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh6
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą1
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų10
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...