- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Verslios Lietuvos“ atliktas klientų pasitenkinimo tyrimas rodo, kad nepaisant artėjančio britų išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) termino Jungtinė Karalystė yra viena labiausiai geidžiamų užsienio rinkų. Į Jungtinę Karalystę šiais ar kitais metais pradėti eksportuoti planuoja kas dešimtas Lietuvos eksportuotojas.
„Nors britai jau po mažiau nei 2 mėnesių turi išeiti iš ES, verslo užmojai dėl to nemažėja – pernai per pirmus tris ketvirčius lietuviškos kilmės prekių eksportas į Jungtinę Karalystę ūgtelėjo daugiau nei 6 proc. Tokie apklausos ir statistikos rezultatai, viena vertus, džiugina, kita vertus, neramina, nes verslas turi aiškiai suprasti, įvertinti ir pasiruošti, kad jau kovo pabaigoje ES šalių prekybiniai santykiai su Jungtine Karalyste pasikeis ir verslo sąlygos nebebus tokios, kaip iki šiol. Gresia, kad „Brexit“ visiems ateis netikėtai ir su eksportu susieti lūkesčiai neišsipildys. Mūsų skaičiavimais, nemaža dalis jau su britų rinka dirbančių įmonių neturi eksporto patirties su trečiosiomis šalimis, o tokia Jungtinė Karalystė taps, jei išsipildys vis realesnis „Brexit“ „be susitarimo“ scenarijus“, – sako Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.
„Verslios Lietuvos“ tyrimas rodo, kad 2019-2020 m. labiausiai Lietuvos eksportuotojai nori plėstis į Vokietiją (18 proc. visų apklaustųjų), Jungtinę Karalystę (10 proc.), Kiniją (9 proc.), Švediją (8 proc.) ir Jungtines Valstijas (8 proc.). Į labiausiai geidžiamų užsienio rinkų dešimtuką taip pat patenka Skandinavijos regiono šalys, Rusija, Japonija.
Tyrimo duomenimis, pernai beveik pusė Lietuvos eksportuotojų, kurie naudojosi „Verslios Lietuvos“ teikiamomis eksporto plėtros paslaugomis, žengė į naujas rinkas. Pagrindinė nauja lietuviškų įmonių užsienio rinka buvo Jungtinės Valstijos (16 proc.), toliau rikiavosi Vokietija (12 proc.), Jungtinė Karalystė (12 proc.), Prancūzija (9 proc.) ir Latvija (9 proc.). Iš tolimesnių rinkų po 7 proc. apklaustųjų nurodė pradėję eksportuoti į Japoniją ir Pietų Korėją, 6 proc. – Kiniją, 4 proc. – Taivaną.
Beveik du trečdaliai „Verslios Lietuvos“ klientų vertina, kad agentūros teikiamos su eksporto plėtra susijusios paslaugos padėjo jiems pagerinti eksporto rezultatus. Kas septinta įmonė nurodo, kad padedant „Versliai Lietuvai“ jie sudarė kontraktą su užsienio klientu. Tokių kontraktų vidurkis pernai siekė 385 tūkst. eurų – dešimt kartų daugiau nei 2017 m., o sudarytų kontraktų suma svyravo nuo 40 tūkst. iki 5 mln. eurų.
„Dalyvavimas „Verslios Lietuvos“ organizuojamose tarptautinėse parodose su nacionaliniu stendu, atvykstamosiose ar išvykstamosiose verslo misijose, kontaktų mugėse ir verslo forumuose Lietuvos eksportuotojams ypač naudingas dėl užmezgamų verslo ryšių. Pirmasis kontaktas akis į akį gali tapti tiesiu tiltu į derybas dėl bandomojo užsakymo ir jo siuntos ir vėliau peraugti į ilgalaikį bendradarbiavimą. Džiaugiamės, kad galime atliepti ir apklausoje išsakytą poreikį dėl eksporto kontaktų duomenų bazės – kartu su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis teikiame iki 5 potencialių užsienio partnerių kontaktinių duomenų paieškos paslaugą“, – sako Aivaras Knieža, „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovas.
Šiemet „Versli Lietuva“ organizuoja Lietuvos gyvybės mokslų, autodalių ir komponentų gamintojų pramonės, lazerių, maisto pramonės, interjero dizaino, baldų pramonės nacionalinius stendus tarptautinėse parodose JAV, Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Japonijoje. Be tarptautinių parodų ir misijų, „Versli Lietuva“ nuolatos organizuoja renginių seriją „Eksporto klubas“ apie skirtingas užsienio rinkas, siūlo specializuotus rinkodaros ir prekinio ženklo mokymus-dirbtuves „BrandLAB“.
„Verslios Lietuvos“ klientų pasitenkinimo tyrimą 2018 m. gruodį-2018 m. sausį atliko rinkos tyrimų kompanijos RAIT.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...