Entuziastingiausiai nusiteikęs jaunimas

„Tai, kad dauguma šalies gyventojų regi Lietuvą švarios energetikos šalimi, yra tikrai daug žadantis dalykas. Tai rodo mūsų šalies visuomenę jau esant brandžia ir atsakinga, kuriai rūpi ekologijos problemos ir tvari mūsų visų ateitis“, – sako „Modus energija“ vadovas Ruslanas Sklepovičius.

Labiausiai, tyrimo duomenimis, atsinaujinančios energijos ištekliais pasikliauti linkęs šalies jaunimas – 15-24 metų amžiaus asmenys. 78 proc. jų palaiko mintį, kad Lietuva turėtų tapti ekologiškos elektros energijos šalimi. Nuo jų ne daug atsilieka 35-44 (76 proc.) ir 45-54 (75 proc.) metų amžiaus gyventojai. Visose amžiaus grupėse atsinaujinančias ištekliais grįsta energetiką palaiko ne mažiau kaip 70 proc. gyventojų.

Palankesnes sąlygas ėmėsi kurti ir valstybė

Panašu, kad dar labiau gyventojų entuziazmą atsinaujinančios energetikos atžvilgiu galėtų sustiprinti šioje srityje aiškesnė valstybės politika. Kalbėdami konkrečiai apie saulės jėgainių energetiką daugiau nei pusė gyventojų išreiškė požiūrį, kad nuoseklesnė valstybės politika galėtų suteikti šios rūšies energetikos proveržį Lietuvoje.

„Saulės jėgainių energetikos srityje valstybė iš tiesų jau ėmėsi kurti palankesnes sąlygas šios rūšies energetikos plėtrai. Nuo kitų metų supaprastintos saulės elektrinės įsirengimo procedūros. Leidimų išdavimas sutrumpės keturis kartus, o dokumentų kiekis net dešimt kartų“, – sako R. Sklepovičius.

Siūlo vertinti kaip ilgalaikę investiciją

Saulės energetikos technologijas reikėtų laikyti ilgalaike investicija, kuri per laiką atsiperka su kaupu.

Gan didelė dalis (71 proc.) šalies gyventojų taip pat yra įsitikinę, kad elektros energijos gamybą saulės jėgainėse paskatintų atpigusios investicijos į jas, mat daugeliui jos vis dar atrodo per didelės. Vis tik, anot R. Sklepovičiaus, investicija į saulės jėgainę gali būti netgi labai patraukli.

„Saulės energetikos technologijas reikėtų laikyti ilgalaike investicija, kuri per laiką atsiperka su kaupu. Paskaičiuota, kad saulės jėgainė namų ūkio išlaidas elektros energijai leidžia sumažinti 4-5 kartus. Dėl sutaupytų lėšų investicijos į saulės energetiką atsiperka per maždaug dešimt metų ir dar ilgai po to leidžia naudoti pigią ir švarią energiją“, – sako R. Sklepovičius.

Norėtų daugiau informacijos

Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventoji dar nebūtinai žino visas saulės energetikos teikiamas galimybes. 39 proc. lietuvių norėtų daugiau informacijos apie saulės energetiką, o trečdalis klaidingai mano, kad saulėtų dienų skaičius šios rūšies energetikai Lietuvoje yra nepakankamas.

„Didesnis informacijos apie saulės energiją kiekis iš tiesų galėtų dar labiau paskatinti šios rūšies energetikos plėtrą šalyje ir išsklaidyti tam tikrus mitus, kaip kad manymą, jog saulėtų dienų Lietuvoje yra per mažai. Saulės energija sėkmingai naudojama net ir dar mažiau nei Lietuva saulės lepinamose šalyse, o elektrą saulės jėgainės generuoja ir apniukusiomis dienomis“, – komentuoja R. Sklepovičius.

Realių kliūčių plėtrai nėra

Tarp kitų tyrimo dalyvių paminėtų saulės energetikos plėtrą Lietuvoje, jų manymu, stabdančių veiksnių – baimė likti be nuolatinės elektros tiekimo grandinės (26 proc.) ir įsitikinimas, kad saulės jėgainių technologijos yra per sudėtingos (14 proc.).

R. Sklepovičiaus teigimu, ta taip pat nėra realios kliūtys saulės jėgainių energetikai Lietuvoje plėtoti. Santykinai nedidelio saulės modulių ploto pakanka pilnai patenkinti visus namų ūkio elektros energijos poreikius, o saulės energijos technologijos yra itin paprastos ir gali būti įrengiamos vos per dieną.

Tyrimas atliktas su tikslu išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie atsinaujinančios energijos išteklius ir konkrečiai saulės energiją. Jo metu apklausta daugiau nei tūkstantis visos Lietuvos gyventojų, kurių amžius nuo 15 iki 65 metų.