- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva yra tarp prasčiausiai viešajam interesui svarbius duomenis atveriančių ir panaudojančių Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo pasaulinis duomenų barometras.
Šiame pirmą kartą atliktame tyrime Lietuva gavo 37 balus iš 100 galimų ir regione kartu su Graikija ir Malta užima paskutinę, 26, vietą, trečiadienį pranešė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS).
Bendras regiono, į kurį įeina Lietuva, Australija, Izraelis, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Naujoji Zelandija ir devyniolika kitų Europos Sąjungos šalių, vidurkis – 52 balai. Tai yra aukščiausią vertinimą gavęs pasaulio regionas.
Daugiausiai balų vertinime gavo JAV (68 balai), Estija (67 balai), Prancūzija (66 balai) bei Naujoji Zelandija (66 balai). Mažiausiai – Turkmėnistanas (šeši balai), Haitis (aštuoni balai) ir Mozambikas (dešimt balų).
Anot pranešimo, mažiausiai balų Lietuva surinko vertinant duomenų apie įmones prieinamumą ir panaudojimą (septynis iš 100 galimų). Šioje teminėje srityje Lietuva atrodo prasčiausiai iš visų vertintų ES valstybių, regione užima 26 vietą.
Labai norėčiau, kad šio tyrimo rezultatai paskatintų valstybės tarnautojus ir politikus atsikratyti tabu ir atverti įmonių, jų savininkų bei kitus šalies ekonomikai ir viešajam interesui svarbius duomenis.
Daugiausiai balų Lietuva surinko viešųjų pirkimų duomenų srityje – 72 iš 100 galimų, užėmė penktą vietą regione. Sveikatos ir COVID-19 duomenų srityje Lietuva gavo 50 balų ir užėmė 21 vietą, viešųjų finansų – 39 balus ir 25 vietą, žemės valdymo – 28 balus ir 18 vietą, politikos skaidrumo – 27 balus ir 21 vietą, klimato politikos – dešimt balų ir 23 vietą.
„Šio tyrimo žinutė aiški – turime pasitempti. Akivaizdu, kad naujasis skaidrumo standartas grįstas atvertais ir visuomenei lengvai prieinamais viešojo sektoriaus duomenimis. Labai norėčiau, kad šio tyrimo rezultatai paskatintų valstybės tarnautojus ir politikus atsikratyti tabu ir atverti įmonių, jų savininkų bei kitus šalies ekonomikai ir viešajam interesui svarbius duomenis“, – sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Pasaulinis duomenų barometras apžvelgia 109 valstybių duomenų valdyseną, pajėgumus, duomenų prieinamumą ir panaudojimą visuomenės labui skirtingose tematinėse srityse.
Tai yra organizacijų „Data for Development (D4D.net)” ir ILDA iniciatyva.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos5
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...