- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl savo finansinės situacijos daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų kasdien jaučia nerimą, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.
Remiantis tyrimo rezultatais, tik kas šeštas apklaustas šalies gyventojas nurodė, kad finansinė situacija jam streso nekelia. Visiškai patenkinti savo finansais sako esą 7 proc. Lietuvos gyventojų.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, nerimas itin dažnai kyla dėl to, kad žmonėms sunkiai pavyksta sukaupti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams. Kaip parodė tyrimas, ketvirtadalis apklaustųjų susiduria su taupymo sunkumais, o dar tiek pat gyventojų išvis neturi galimybės sukaupti atsargų, nes gyvena „nuo vieno atlyginimo iki kito“ ir savo pajamas bei išlaidas planuoja tik mėnesiui į priekį.
Tyrimas parodė, kad jaunesni gyventojai (18–24 metai) stresą dėl savo finansų patiria dažniau už vyresnius. Net du iš trijų šios amžiaus grupės atstovų pripažino, kad pinigai jiems kelia stresą kasdien.
Jauni žmonės patiria didesnį stresą ir nerimą dėl asmeninių finansų.
„Jauni žmonės patiria didesnį stresą ir nerimą dėl asmeninių finansų. Didžiausi miestai rikiuojasi vienoje pozicijoje ir didmiesčių gyventojai stresą dėl pajamų ir išlaidų santykio patiria labiausiai“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Cvilikienė.
Pasak jos, kuo mažesnis miestas, tuo streso patiriama mažiau, vis dėlto gyvenantieji kaimo vietovėse patiria didesnį streso lygį.
Negana to, nors dėl finansų jauni žmonės jaučia nerimą, jie taip pat yra labiau linkę impulsyviai leisti pinigus – tą iš dalies daro kas antras apklaustasis iki 24 metų. Vis dėlto didžioji dalis žmonių nurodė, kad, jausdami nerimą dėl finansų, neapgalvotai neišlaidauja.
„Net 64 proc. žmonių atsakė, kad jie neapgalvotai neišlaidauja, kai nerimauja dėl finansų”, – sakė J. Cvilikienė.
Ji nurodė, kad, kalbėdami apie tai, su kokiomis situacijomis respondentai susidūrė pastarąjį pusmetį, 4 iš 10 nurodė patyrę kaltės jausmą dėl nebūtinų išlaidų, maždaug kas ketvirtas patyrė sunkumų taupydamas arba gyvendamas „nuo algos iki algos”, o su artimaisiais dėl pinigų ginčijosi kas penktas.
Pasak J. Cvilikienės, dažniausiai savo finansinę situaciją žmonės yra linkę aptarti šeimoje arba su partneriu, o su banko arba finansų konsultantu – tik maža dalis žmonių.
„Su draugais dažniau finansus linkę aptarti vyrai, o su banko, finansų konsultantu kalbėtis yra labiau linkę jaunesnio amžiaus žmonės. Labiausiai kalbėtis su banko konsultantais ar profesionalais nemėgsta moterys. Jos labiau linkusios šiuos dalykus aptarti šeimoje“, – sakė J. Cvilikienė.
Tyrimas rodo, kad bėgant metams finansinis stresas mažėja ir mažiausiai jis kankina vyresnius gyventojus. Pastarieji dažniau patiria stresą dėl sveikatos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...