- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dar viena gyventojų balandį atlikta apklausa dėl finansinės padėties parodė, kad netolimoje ateityje – per artimiausius 3 mėnesius – gyventojai neišlaidaus. Karantinui įpusėjus atliktas tyrimas atskleidė, kad nuo COVID-19 sukeltos ekonominės krizės reikšmingai nukentėjo daugiau kaip kas trečias lietuvis (38 proc.). Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigė neabejoją, kad artimiausiu metu krizė tik gilės, o finansinė situacija tik blogės.
„Kai žmonės tikisi situacijos pablogėjimo, tas pablogėjimas tikrai bus, nes ekonomikoje vartojimą lemia vartotojų lūkesčiai. Nemažai žmonių jau pajuto finansinės padėties pablogėjimą, tik jis dar nėra kritinis ir daugumai vis dar užtenka pinigų baziniams poreikiams“, – sako tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Materialinius ir finansinius praradimus bei ženkliai sumažėjusias pajamas patyrę nurodo du iš penkių apklaustųjų (38 proc.).
Artimiausi planai skolintis artimi nuliui
Kas antras tyrime dalyvavęs namų ūkis nurodė turįs vienos rūšies pajamų šaltinį. 7-iais iš 10 atvejų pajamų šaltinis yra darbo atlyginimas. Apie galimai pagerėsiančią finansinę padėtį per artimiausius tris mėnesius svajoja tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas.
Kas ketvirtas lietuvis nurodė turįs ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankams. Beveik visi skolų turintieji nurodė žiną, kad susidūrus su finansiniais sunkumais, pavyzdžiui, netekus darbo ar didelės dalies pajamų, galima kreiptis į kreditą išdavusią įstaigą ir prašyti „kredito atostogų“
„Todėl nenuostabu, kad beveik visi apklaustieji – net 95 procentai – teigė neketiną artimiausiu metu skolintis pinigų. Tai griauna mitą apie tai, kad bankams reikia suteikti palankesnį svertą, jie išskolins pinigus vartojimui, ir tai įsuks ekonomikos variklį“, – sako vieno iš apklausos užsakovų Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Kas ketvirtas lietuvis nurodė turįs ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankams. Beveik visi skolų turintieji nurodė žiną, kad susidūrus su finansiniais sunkumais, pavyzdžiui, netekus darbo ar didelės dalies pajamų, galima kreiptis į kreditą išdavusią įstaigą ir prašyti „kredito atostogų“. Kreiptis dėl paskolos grąžinimo atidėjimo ketina trečdalis įsiskolinusių – į klausimą „Kiek tikėtina, jog per artimiausius 3 mėnesius susidūrus su galimais finansiniais sunkumais, dėl turimų paskolų / kreditų grąžinimo atidėjimo kreiptumėtės į kreditą išdavusią įstaigą“ 32 procentai apklaustųjų atsakė „labai tikėtina“ arba „kažkiek tikėtina“.
Trijų mėnesių standartinių „kredito atostogų“ daugeliui nebūtų gana. Skolų turintieji Lietuvos piliečiai mieliau rinktųsi ne mažiau kaip 6 mėnesių atostogas – tokį arba dar ilgesnį terminą nurodo 62 procentai apklaustųjų, šiuo metu turinčių paskolų.
Nuotaikas lemia nežinomybė
I, Zoko manymu, prastas gyventojų nuotaikas labiau lemia nežinomybė nei ženkliai suprastėjusi finansinė situacija.
„Šiuo metu yra didelio neapibrėžtumo būsena – išgąstis ir supratimas, kad situacija blogėja, bet dar niekas nežino, kiek gilus ir kiek ilgas bus kritimas. Jei ekonominę situaciją pavyks gana greitai suvaldyti (pasauliniu mastu, ne Lietuvoje), tuomet lūkesčiai gali greitai pasikeisti ir nuotaikos ims greitai taisytis“, – prognozuoja I. Zokas.
K. Kupšio manymu, neapibrėžtumą sumažintų spartesni valdžios veiksmai padedant tvirtesnį pagrindą po skurdžiausiai gyvenančių bei tik vieną pajamų šaltinį teturinčių šeimų kojomis.
„Finansinė pagalvė, kaip antai pažadėtieji 200 eurų pensininkams ir kitoms remiamoms žmonių grupėms, turi ateiti į kiekvienus stokojančius namus kuo greičiau. Tokiu atveju galima tikėtis, kad nežinomybę ir baimę, kaustančią šeimas, pakeis bent nedrąsus optimizmas, kad blogiausia – jau praeityje“, – sako jis.
Apklausą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ balandžio 20-30 dienomis, kombinuotu tyrimo metodu – 50 proc. CATI (Computer-assisted telephone interviewing) ir 50 proc. CAWI (Computer assisted web interview) – apklausus 1011 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Apklausą užsakė dvi Lietuvos nevyriausybinės „skėtinės“ organizacijos – Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas bei Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai3
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės2
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...