- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau Lietuvos gyventojų palankiai vertina momentinius mokėjimus ir bekontaktes mokėjimo korteles, taip pat naudojasi mobiliosiomis programėlėmis ir išmaniuoju telefonu atlikdami mokėjimus, tačiau grynieji pinigai vis dar yra svarbūs atsiskaitymams prekybos vietose. Tai rodo naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių rezultatai.
Naudojimosi technologinėmis naujovėmis apimtis atliekant mokėjimus 2019 m. gerokai išaugo. Mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 65 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų, o 2018 m. tokių buvo tik pusė. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, mano 79 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę. Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 41 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2018 m. – 34 proc.). Nuo 13 iki 23 proc. padidėjo vartotojų, teigiančių, kad naudojasi mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams atlikti (siųsti), dalis. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele arba mokėjimais programėle nuskaičius QR kodą) naudojasi 8 proc. respondentų.
„Nieko stebėtino, kad aktyviausiai inovatyviais mokėjimo būdais naudojasi jaunimas. Tačiau išmanūs mokėjimo būdai yra patrauklūs ir vyresniems gyventojams. Pavyzdžiui, mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams siųsti naudojosi 38 proc. turinčių sąskaitą 18–29 metų amžiaus gyventojų, beveik trečdalis 30–49 metų ir apie ketvirtadalis 50–59 metų sąskaitą turinčių vartotojų. Vis daugiau paslaugų keliantis į mobiliuosius įrenginius, visuomenės, kuri naudosis mobiliaisiais mokėjimais, dalis turėtų sparčiai didėti“, – sako Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.
Galimybė bet kuriuo metu per kelias sekundes pervesti lėšas išmaniuoju telefonu kitam asmeniui net ir tuo atveju, kai jis turi sąskaitą pas kitą paslaugų teikėją, atrodo patraukli ir reikalinga 8 iš 10 respondentų. Be to, didesnė dalis respondentų, turinčių mokėjimo kortelę, nurodė, kad pirmenybę jie teikia atsiskaitymui mokėjimo kortele, o ne gryniesiems pinigams (atitinkamai 65 proc. ir 18 proc.).
„Nepaisant to, gryniesiems pinigams tenka reikšminga rinkos dalis atsiskaitant prekybos vietose. Apklausos duomenimis, atsiskaitymui grynaisiais pinigais prekybos vietose pirmenybę dažniau teikia vyresnio amžiaus, dažniau kaimo vietovėse gyvenantys asmenys, kurie nemoka kortele, mažai naudojasi arba visiškai nesinaudoja internetine bankininkyste, moka įmokas grynaisiais pinigais. Jiems yra ypač svarbu lengvai pasiimti grynųjų pinigų. Svarbu suprasti šių žmonių poreikius ir padėti jiems priimtinu tempu prisitaikyti prie kintančių mokėjimo paslaugų“, – teigia T. Karpavičius.
Dieną prieš apklausą 34 proc. apklaustųjų prekybos vietose mokėjo tik grynaisiais pinigais, 30 proc. – grynaisiais ir mokėjimo kortele (išmaniuoju telefonu), o 16 proc. – tik mokėjimo kortele (išmaniuoju telefonu). 2019 m. 88 proc. Lietuvos gyventojų turėjo atidarytą mokėjimo sąskaitą pas Lietuvos ar užsienio mokėjimo paslaugų teikėją. Internetine bankininkyste naudojosi 86 proc. turinčių sąskaitą respondentų, 95 proc. jų turėjo ir mokėjimo kortelę, tai – 84 proc. visų gyventojų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą4
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...