Skelbiama, kad išanalizavus „Spinter tyrimai“ pateiktus duomenis paaiškėjo, jog palyginus su metų pradžia, šalies gyventojai pamažu pradeda labiau taupyti, tačiau iš esmės nėra linkę keisti savo taupymo įpročių.

21 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog yra visiškai nelinkę keisti esamų taupymo įpročių, 72 proc. tvirtino, jog yra neapsisprendę šiuo klausimu, tuo tarpu 7 proc. teigė, jog labai norėtų keisti savo taupymo įpročius.

Apklausa parodė, kad populiariausiu santaupų saugojimo būdu tautiečiai tebelaiko grynųjų pinigų laikymą namuose. Tokį taupymo būdą nurodė net 38 proc. apklaustųjų.

36 proc. respondentų geriausias taupymo modelis  –  atskira banko sąskaita, 25 proc. – terminuotieji indėliai, 24 proc. – pensijų fondai, 21 proc. – taupomoji sąskaita, 15 proc. – gyvybės draudimas, 12 proc. – investiciniai fondai. Tuo tarpu 7 proc. apklaustųjų nurodė, kad santaupų neturi, atskleidžia apklausa.

Pasak V. Bernatavičiaus, nors laikyti šiek tiek pinigų namuose nenumatytiems atvejams yra normalu, vis dėl to taip elgtis su visomis savo turimomis santaupomis tikrai nėra gera mintis.

Eksperto teigimu, namuose ar banko sąskaitoje laikomi pinigai dėl infliacijos ilgainiui nuvertėja. Tad lėšas, kurių artimiausiu metu neprireiks, būtų galima saugiai laikyti terminuotame indėlyje arba taupomojoje sąskaitoje ir taip auginti santaupas.

Todėl tie vis dar gajūs įpročiai visus pinigus laikyti einamojoje sąskaitoje sunkiai, bet keičiasi, o žmonės iš finansinio išprusimo gauna apčiuopiamą naudą.

Tyrimas atskleidė, jog apie penktadalis (21 proc.) šalies gyventojų turi santaupų padengti 1–2 mėnesių išlaidoms. Taip dažniau teigė moterys ir jaunesni apklaustieji. 17 proc. atsakė jog turėtų pinigų 3–4 mėnesių išlaidoms. Tą nurodė didesnių pajamų respondentai.

15 proc. teigė, jog turimų santaupų jiems pakaktų 5–6 mėnesių išlaidoms. Apie tai dažniau užsiminė aukštąjį išsilavinimą turintys tyrimo dalyviai ir didmiesčių gyventojai. 27 proc. apklaustųjų aiškino, jog turi lėšų daugiau nei 6 mėnesių išlaidoms. Taip teigė vyresni vyrai bei turintys didesnių pajamų apklaustieji. 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad santaupų apskritai neturi.

Apklausa taip pat parodė, jog metų bėgyje augo namų ūkių santaupoms atidedamų pajamų dalis, o gyventojai nors ir po truputį, bet pradeda taupyti. Pavyzdžiui, palyginus šių metų sausį su rugsėju visai netaupančių sumažėjo net 5 proc. punktais – iki 21 proc., ir beveik tiek pat padaugėjo tų, kurie santaupoms atideda mažiau nei po 5 proc. namų ūkio biudžeto. Tokių gyventojų yra 27 proc.

Be to, tyrimas atskleidė ir tai, kad per 9 mėnesius 4 proc. punktais – nuo 7 iki 11 proc. paaugo ir tokių apklaustųjų, kurie taupo daugiau nei po 20 proc. namų ūkio biudžeto.

„General Financing banko“ finansų specialisto teigimu, taupant yra labai svarbus balansas, todėl besirengiančiam tą daryti žmogui, lengvai suprantama ir labai naudinga gairė yra vadinamoji 50–30–20 taisyklė.

„Ši taisyklė siūlo paprastą finansų valdymo sistemą – rekomenduojama 50 proc. pajamų skirti būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, būstui, maistui ir komunalinėms paslaugoms apmokėti, 30 proc. galima skirti norams, pavyzdžiui, laisvalaikio pramogoms ar vakarienei mieste, o likusius 20 proc. reikėtų atidėti taupymui“, – pabrėžia V. Bernatavičius.

Anot „General Financing banko“ vyriausiojo finansų pareigūno, Lietuvai ir Europai toliau grumiantis su infliacijos iššūkiais, bankas nuolat didino indėlių palūkanų normas, todėl palyginus šių ir praėjusių metų trijų ketvirčių finansinius rezultatus, bankas fiksavo net 43 proc. indėlių portfelio augimą.

„Tai rodo, kad žmonės ieškojo būdų, kaip saugiai bent iš dalies kompensuoti infliacijos praradimus. Todėl tie vis dar gajūs įpročiai visus pinigus laikyti einamojoje sąskaitoje sunkiai, bet keičiasi, o žmonės iš finansinio išprusimo gauna apčiuopiamą naudą“, – sako V. Bernatavičius.

Finansų eksperto teigimu, apie 10 proc. nuo viso banko indėlių portfelio sudarė gyventojų santaupos laikomos taupomosiose sąskaitose.