- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulyje populiarėjančios tvarumo idėjos neapleidžia ir Lietuvos. Ši tema veržiasi ir į nekilnojamojo turto rinką, kuomet namų ieškantys pirkėjai apsvarsto ir poveikį aplinkai statant jų nusižiūrėtą būstą.
„YIT Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė didmiesčių gyventojų nuostatas tvarumo tema. 25-65 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų buvo paprašyta išskirti jiems aktualiausius tvarumo aspektus bei jų reikšmę svarstant ar ketinant įsigyti būstą.
„YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas džiaugiasi lietuvių noru gyventi tvariau ir sako, jog prie gamtos išsaugojimo turime prisidėti visi, o taip pat ir statybų sektorius: „Tvarumo svarba tampa vis aktualesnė lietuviams, kas yra tikrai gerai. Vystytojams tai – papildoma atsakomybė, nes dabar planuojamuose ir statomuose projektuose augs mūsų vaikai. Turime galvoti apie tai, kokiuose miestuose gyvens ateities kartos ir juos kurti šiandien“.
Rinkdamiesi būstą tyrimo dalyviai teigė linkę pasvarstyti apie statybos daromą poveikį aplinkai. Daugiau negu pusei atsakiusiųjų klimato kaitos ir verslų daromas poveikis aplinkai yra svarbus arba labai svarbus. Moterys šį poveikį vertina rimčiau: net 62 proc. moterų tai yra svarbu arba labai svarbu. Taip pat atsakė 47 proc. vyrų. Tik 4 proc. moterų teigia, jog aplinkai daromas poveikis yra mažiau aktualus arba visai apie tai negalvoja, kai vyrų tarpe šis skaičius – 12 proc.
Tvarumo svarba tampa vis aktualesnė lietuviams, kas yra tikrai gerai.
Paklausti, ką laiko tvariu miestu, lietuviai atsakė, kad jiems svarbiausia – žaluma, infrastruktūra, rūšiavimas ir atsinaujinanti energija. Svarbiausia renkantis būstą lietuviams daugiau žalių erdvių (virš 70 proc.), pėsčiųjų ir dviračių takai (apie 65 proc.), galimybės rūšiuoti bei utilizuoti šiukšles (virš 60 proc.), patogus susisiekimas viešuoju transportu (60 proc.) bei atsinaujinančių išteklių ir žaliosios energijos naudojimas (beveik 60 proc.). Jaunesnės auditorijos grupėje auga namuose įrengtų paspirtukų saugyklų svarba.
Moterys tvarumą vertina labiau
46 proc. visų respondentų nurodė, kad jiems neigiamo poveikio aplinkai mažinimas statant namus yra svarbus, 17 proc. – kad labai svarbus. Žala aplinkai moterims kelia didesnį susirūpinimą – net 72 proc. jų šį aspektą įvertino kaip svarbų arba labai svarbų. Vyrų, atsakiusių taip pat – kur kas mažiau – 53 proc. – be to, didesnė jų dalis šiuo klausimu abejingesni – trečdaliui jų poveikis aplinkai apskritai nėra nei svarbus, nei nesvarbus.
Nors vyrai ir abejingesni, tačiau didžiajai daugumai lietuvių bendrai neigiamo poveikio aplinkai mažinimas yra svarbu. Tvarus miestas – tai visų pirma miestas su žaliosiomis zonomis bei išvystyta infrastruktūra, kur rūšiuojamos šiukšlės ir naudojama atsinaujinanti energija.
Taip pat tvarumas lietuviams reiškia naudojimąsi viešuoju transportu, tad būsto pirkėjai atsižvelgia į aplink esančią viešojo transporto infrastruktūrą. Tam pirmenybę teikė apie 43 proc. moterų bei 26 proc. vyrų. Svarstantys pirkti būstą respondentai labiausiai vertina žaliąsias erdves (71 proc.), triukšmą mažinančias priemones (62 proc.) bei statybose naudojamų medžiagų kokybę ir patvarumą (57 proc.).
Vilniečiai labiau vertina kiemus be automobilių (požemines stovėjimo aikšteles) ir mažą gyvenamųjų pastatų aukštingumą. Apklausos rezultatai parodė, kad nors Lietuvos jaunimas deklaruoja labiau besirūpinantis tvarumu nei vyresni žmonės, 25-34 amžiaus grupės respondentai atsakė mažiau dėmesio kreipiantys į eksploatacijos metu sunaudojamą energijos kiekį.
Stipriai atsiliekame nuo suomių
Panašus tyrimas buvo atliktas ir Suomijoje, garsėjančioje dideliu dėmesiu tvarumui bei klimato kaitai. Šioje šalyje vyrai taip pat abejingesni šiais klausimais, bet akivaizdu, jog lietuviai dar tik pratinasi prie tvaresnio gyvenimo bei aplinkos.
Dėl klimato kaitos susirūpinę apie 72 proc. suomių, pernai šis skaičius siekė 66 proc., tad dėmesys gana ženkliai padidėjo. Dėl šio klausimo labai jaudinasi 23 proc. suomių, o vidutiniškai – 33 proc. Suomijos apklausoje dalyvavę vyrai atsakinėjo labai panašiai, kaip ir lietuviai. 38 proc. iš jų yra šiek tiek susirūpinę arba visiškai nesijaudina dėl klimato kaitos. Taip pat atsakė 21 proc. moterų.
Šie skaičiai rodo, kad kasmet klimato kaita domisi vis daugiau žmonių, o vystomų nekilnojamojo turto projektų tvarumas atsiduria tarp pagrindinių naujakurių kriterijų renkantis naujus namus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...