- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų sausio–vasario mėnesiais atliktas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimas rodo, kad investuotojai pozityviau vertina politinės aplinkos stabilumą šalyje, pirmadienį pranešė „Investuotojų forumas“.
„Džiugi žinia, kad indekso vertė toliau auga ir šį ketvirtį ji grįžo į buvusią prieš karantiną ir šiek tiek ją praaugo“, – spaudos konferencijoje sakė asociacijos „Investuotojų forumas“ analitikė Monika Gabalytė.
Pasak jos, viena iš pagrindinių dalių, kuri sudaro indeksą, yra esamos investicinės aplinkos vertinimas.
„Investuotojai išties pozityviai žvelgia į tris svarbias sritis verslo aplinkai: telekomunikacijas, transporto ir logistikos infrastruktūrą šalyje bei darbuotojų užsienio kalbos gebėjimus. Šios trys sritys paprastai būna geriausiai vertinamų sričių sąrašo viršuje. Tačiau kalbant apie pokyčius, didžiausią teigiamą pokytį šį ketvirtį patyrė politinės aplinkos stabilumo vertinimas“, – sakė M. Gabalytė.
Džiugi žinia, kad indekso vertė toliau auga ir šį ketvirtį ji grįžo į buvusią prieš karantiną ir šiek tiek ją praaugo.
Jos teigimu, iki šiol ši sritis buvo viena labiausiai investuotojams keliančių nerimą sričių.
„Net 51 proc. apklaustų investuotojų tiki, kad politinė aplinka šiuo metu stabili, ir vos 8 proc. yra manančių, kad ji žema. Galima palyginti su praėjusio ketvirčio rezultatais, tiesa, tada apklausa buvo vykdyta dar iki Vyriausybės ir parlamento pasikeitimo šalyje, tačiau matėme, kad 26 proc. apklaustųjų respondentų tuomet politinę aplinką vertino teigiamai ir trečdalis – 32 proc. – manė, kad politinės aplinkos stabilumas yra žemas“, – sakė „Investuotojų forumo“ analitikė.
Jos teigimu, šiuo metu beveik pusė apklaustųjų ekonominę padėtį šalyje vertina kaip stabilią.
„Dar viena svarbi sritis yra investuotojų lūkesčiai. Didžiojoje dalyje sričių investuotojai tikisi, kad pokyčiai nebus žymūs, kad išliks nepakitusi situacija, tačiau labai svarbu paminėti, kad čia didžiausią teigiamą pokytį taip pat matome politinės aplinkos stabilumo vertinime, kas yra mus stebinanti dalis, jei mąstytume apie tai, kad šią sritį investuotojai laikydavo viena nestabiliausių iki šio ketvirčio“, – sakė M. Gabalytė.
Tuo metu daugiausia neigiamų lūkesčių investuotojams kelia kredito įsigijimo galimybės.
Investuotojų lūkesčiai dėl pokyčių jų įmonėse, pasak analitikės, gerėja, tačiau vis dar nėra tokie, kokie buvo prieš pandemiją.
„Jau nuo praėjusių metų paskutinio ketvirčio pastebime vertinimo gerėjimą, nors situacija dar nėra tokia, kokia buvo prieš pandemiją, nes pirmajame praėjusių metų ketvirtyje ir anksčiau investuotojai būdavo itin pozityviai nusiteikę dėl darbuotojų skaičiaus augimo jų įmonėse, darbuotojų atlygimų augimo. Net apie 70 proc. jų pažymėdavo, kad situacija šios srityse gerės, atlyginimai augs, darbuotojų skaičius didės“, – sakė M. Gabalytė.
Tuo metu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad, nepaisant pagerėjusių ekonominės padėties ir politinio stabilumo vertinimų šalyje, šiek tiek nerimą kelia tai, kad pakankamai nedidelė dalis įmonių planuoja ženklią plėtrą.
„Šiek tiek apetitas investicijoms ir naujų darbuotojų įdarbinimui sumažėja ir tai galbūt nėra labai gera žinutė, nes Lietuvai nepakanka atsigauti, Lietuvai reikia augti, juolab kad tų pokyčių pasaulio ekonomikoje per pastaruosius metus įvyko labai daug. Jų bus daug: žaliasis kursas, skaitmenizacija, pasaulinių gamybos grandinių pokyčiai ir galimas perdėliojimas Europoje ir į Lietuvą. Turime nekilnojamojo turto rinkoje didelių pokyčių, paspartėjusią talentų migraciją“, – sakė Ž. Mauricas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...