Tyrimas: kas antras dirbantysis mano, kad naujo darbo paieškos truktų pusę metų

„Lietuva dažnai pristatoma kaip šalis, kurios ekonomika nuo pandemijos pasekmių nukentėjo kone mažiausiai Europoje, tačiau netikrumas dėl ateities perspektyvų atsispindi pesimistiškose dirbančiųjų nuotaikose. Net ir būdami įsitikinę, jog jų kompetencijos atitinka šiandieninius darbdavių poreikius, vos 8 proc. dirbančiųjų mano, kad jiems pavyktų susirasti lygiavertį darbą per vieną mėnesį. Dauguma dirbančiųjų mano, kad darbo paieška užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau“, – sako Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Anot jos, geriausiai savo galimybes greitai surasti lygiavertį darbą vertina 26-35 metų amžiaus dirbantieji – 56 proc. jų įsitikinę, kad tam pakaktų iki 3 mėnesių laikotarpio. Tuo tarpu skeptiškiausi yra vyresni nei 46 m. amžiaus darbuotojai. Didžiausia dalis jų galvoja, kad naujo lygiaverčio darbo paieškos užtruktų ilgiau nei pusę metų.

„Šis faktas atskleidžia, kad darbo rinkoje vis dar gajus stereotipas, jog perkopę 40 metų ribą darbuotojai tampa mažiau paklausūs. Neretai šį stereotipą palaiko ne tik darbdaviai, bet ir patys vyresnio amžiaus darbuotojai. Todėl akivaizdu, kad būtina keisti požiūrį į vyresnių darbuotojų galimybes darbo rinkoje“, – aiškina J. Bagdanavičiūtė.

Noriai mokosi naujų įgūdžių

Tyrimas atskleidė, kad ieškant naujo darbo gyventojams sudėtingiausia būtų atsisakyti esamos veiklos ar profesijos, taip teigia beveik 40 proc. apklaustųjų. O štai lengviausia – išmokti naujų įgūdžių. Su pastaruoju teiginiu sutinka daugiau nei 50 proc. respondentų, ir didelį polinkį mokytis naujų įgūdžių rodo ir vyriausio amžiaus gyventojai.

„Dirbantieji taip pat palyginti gerai – 3,6 balo iš 5 galimų – vertina savo kompetencijų atitikimą šiandieniniams darbdavių poreikiams. Be to, džiugina faktas, kad maždaug 80 proc. respondentų teigia besirūpinantys savo profesinių ir asmeninių kompetencijų ugdymu“, – komentuoja „Swedbank“ ekspertė.

Naujų įgūdžių darbuotojai dažniausiai išmoksta dirbdami darbe ar už jo ribų (39 proc.), taip pat skaitydami specializuotą mokomąją literatūrą ar lankydami įvarius seminarus ir kursus.

Pomėgius sunkiai verčia uždarbiu

Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, dalis gyventojų mato galimybių gauti papildomų pajamų iš savo pomėgių, hobių ar panaudoję turimus įgūdžius. Tokių pajamų šiuo metu nurodo gaunantys 6 proc. gyventojų.

„Pomėgių „įdarbinimas“ gali būti geras būdas užsidirbti papildomų pajamų, kardinaliai nekeičiant karjeros krypties ar gyvenimo būdo. 15 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad uždirbti iš hobio galėtų, o dar panašiai kita tiek respondentų – kad galėtų, jeigu patobulintų savo specifinius įgūdžius“, − sako J. Bagdanavičiūtė.

Vis tik apie 40 proc. respondentų teigia, kad jiems tokių pajamų gauti nepavyktų, nes jie neturi reikalingų gebėjimų, tam reikia didelio pradinio kapitalo arba jų tiesiog nedomina tokia galimybė