- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik trečdalis (32 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad jų ekonominė situacija per artimiausius dvejus metus pagerės. Manančiųjų priešingai, kad jų gerbūvis sumažės, dalis siekia 17 proc. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu „Kantar Emor“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas.
„Naujuosius metus gyventojai pasitiko su geriausiais lūkesčiais nuo pat 2014-ųjų. Kaip rodo tyrimas, optimistų skaičius yra ūgtelėjęs, o pesimistų skaičius pastaraisiais metais išlieka toks pat. Pagrindo tikėtis pagerėjimo žmonės turi: pernai sparčiai augo atlyginimai, šiais metais ūgtels vadinamųjų vaiko pinigų suma, didės neapmokestinamasis pinigų dydis, augs minimali mėnesio alga“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad didelio savo finansinės situacijos pagerėjimo tikisi 4 proc., šiokio tokio pagerėjimo – 28 proc. žmonių. 15 proc. laukia pablogėjimo, o 2 proc. numato, kad gyvens žymiai blogiau. Likusi dalis, tai yra maždaug pusė šalies gyventojų, planuoja, jog jų finansinė situacija nesikeis ir išliks tokia pati.
Gerai gyvenančiųjų − daugėja
Remiantis tyrimo rezultatais, didžioji gyventojų dalis – 56 proc. – savo finansinę situaciją vertina patenkinamai. Tai reiškia, kad jie nepatiria didelių finansinių problemų, nors ir neturi atliekamų pinigų. Pastebima tendencija, kad tokių gyventojų dalis kiekvienais metais išlieka didžiausia ir pokyčiai šioje gyventojų grupėje yra labai nežymūs.
Remiantis tyrimo rezultatais, didžioji gyventojų dalis – 56 proc. – savo finansinę situaciją vertina patenkinamai.
„Ryškiausiai kinta kitos dalys. Per septynerius metus, kiek laiko yra atliekamas šis tyrimas, susitraukė dalis tų žmonių, kurių finansinė padėtis yra bloga arba labai bloga: nuo 23 proc. 2012-aisiais iki 15 proc. 2018 metais. Tų, kurie su savo finansais tvarkosi gerai arba labai gerai, dalis išaugo nuo 18 proc. prieš septynerius metus iki 26 proc. pernai“, – augantį pagerėjimą pabrėžia J. Cvilikienė.
Tyrimas parodė, kad labiausiai finansinį pagerėjimą pajuto jaunimas (25-34 m. amžiaus) ir senjorai (65-74 m.). Beveik pusė abiejų šių grupių atstovų įvertino, kad jų finansinė situacija pernai buvo geresnė nei 2017-aisiais. Labiausiai gerėjusią finansinę situaciją taip pat juto ir gaunantieji didesnes pajamas (daugiau nei 600 Eur/mėn. vienam šeimos ūkio nariui).
Kinta sėkmingo gyvenimo apibrėžimas
Pasak J. Cvilikienės, pastebima tendencija, kad gyventojai, pasiekę tam tikros finansinės gerovės, sėkmę gyvenime vis mažiau linkę sieti su gaunamu uždarbiu. Jei prieš trejus metus daugiau nei pusė – 51 proc. – šalies gyventojų sutiko, kad geriausiai sėkmę galima įvertinti pinigais, pernai jų dalis sumažėjo iki 43 procentų.
„Keičiantis ekonominei situacijai, vykstant įvairiems technologiniams ir kitiems pokyčiams kinta ir vertybės. Tirdami gyventojų nuostatas matome kelias kryptis: mažėja žmonių, matuojančių sėkmę pinigais, taip pat mažėja norinčiųjų pasiekti savo karjeros viršūnę, tačiau šiek tiek auga norinčiųjų kurti savo verslą. Be to, labai stipriai išaugo dalis žmonių, per ateinančius porą metų keliančių sau tikslą rūpintis sveikata ir keliauti“, − komentuoja finansų ekspertė.
Kad lūkesčiai taptų tikrove
Remiantis tyrimo rezultatais, nors beveik pusė apklaustųjų mano mokantys labai gerai tvarkytis su savo finansais, tačiau net 57 proc. jų neturi reguliariai atnaujinamo šeimos biudžeto.
„Finansų planavimas kol kas žmonėms dažniausiai siejasi tik su tam tikros dalies pajamų atidėjimu į tam tikrą sąskaitą arba investavimu į nekilnojamąjį turtą. Iš tiesų tai – tik labai maža dalis priemonių, kurių galima imtis, kad finansinė padėtis gerėtų ir toliau“, – sako J. Cvilikienė.
Ji pataria 2019-uosius pradėti finansiniu planavimu ir įvairių būdų, kaip užsitikrinti sotesnę senatvę, finansiškai saugesnę vaikų ateitį, įvertinimu. Tai padės valdyti savo pajamas taip, kad gaunamos lėšos kurtų kuo didesnę vertę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?9
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą1
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina1
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...