Tyrimas: kokie lietuvių finansiniai lūkesčiai 2019 metams?

  • Teksto dydis:

Beveik trečdalis (32 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad jų ekonominė situacija per artimiausius dvejus metus pagerės. Manančiųjų priešingai, kad jų gerbūvis sumažės, dalis siekia 17 proc. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu „Kantar Emor“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas.

„Naujuosius metus gyventojai pasitiko su geriausiais lūkesčiais nuo pat 2014-ųjų. Kaip rodo tyrimas, optimistų skaičius yra ūgtelėjęs, o pesimistų skaičius pastaraisiais metais išlieka toks pat. Pagrindo tikėtis pagerėjimo žmonės turi: pernai sparčiai augo atlyginimai, šiais metais ūgtels vadinamųjų vaiko pinigų suma, didės neapmokestinamasis pinigų dydis, augs minimali mėnesio alga“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Tyrimo rezultatai parodė, kad didelio savo finansinės situacijos pagerėjimo tikisi 4 proc., šiokio tokio pagerėjimo – 28 proc. žmonių. 15 proc. laukia pablogėjimo, o 2 proc. numato, kad gyvens žymiai blogiau. Likusi dalis, tai yra maždaug pusė šalies gyventojų, planuoja, jog jų finansinė situacija nesikeis ir išliks tokia pati.

Gerai gyvenančiųjų − daugėja

Remiantis tyrimo rezultatais, didžioji gyventojų dalis – 56 proc. – savo finansinę situaciją vertina patenkinamai. Tai reiškia, kad jie nepatiria didelių finansinių problemų, nors ir neturi atliekamų pinigų. Pastebima tendencija, kad tokių gyventojų dalis kiekvienais metais išlieka didžiausia ir pokyčiai šioje gyventojų grupėje yra labai nežymūs.

Remiantis tyrimo rezultatais, didžioji gyventojų dalis – 56 proc. – savo finansinę situaciją vertina patenkinamai.

„Ryškiausiai kinta kitos dalys. Per septynerius metus, kiek laiko yra atliekamas šis tyrimas, susitraukė dalis tų žmonių, kurių finansinė padėtis yra bloga arba labai bloga: nuo 23 proc. 2012-aisiais iki 15 proc. 2018 metais. Tų, kurie su savo finansais tvarkosi gerai arba labai gerai, dalis išaugo nuo 18 proc. prieš septynerius metus iki 26 proc. pernai“, – augantį pagerėjimą pabrėžia J. Cvilikienė.

Tyrimas parodė, kad labiausiai finansinį pagerėjimą pajuto jaunimas (25-34 m. amžiaus) ir senjorai (65-74 m.). Beveik pusė abiejų šių grupių atstovų įvertino, kad jų finansinė situacija pernai buvo geresnė nei 2017-aisiais. Labiausiai gerėjusią finansinę situaciją taip pat juto ir gaunantieji didesnes pajamas (daugiau nei 600 Eur/mėn. vienam šeimos ūkio nariui).

Kinta sėkmingo gyvenimo apibrėžimas

Pasak J. Cvilikienės, pastebima tendencija, kad gyventojai, pasiekę tam tikros finansinės gerovės, sėkmę gyvenime vis mažiau linkę sieti su gaunamu uždarbiu. Jei prieš trejus metus daugiau nei pusė – 51 proc. – šalies gyventojų sutiko, kad geriausiai sėkmę galima įvertinti pinigais, pernai jų dalis sumažėjo iki 43 procentų.

„Keičiantis ekonominei situacijai, vykstant įvairiems technologiniams ir kitiems pokyčiams kinta ir vertybės. Tirdami gyventojų nuostatas matome kelias kryptis: mažėja žmonių, matuojančių sėkmę pinigais, taip pat mažėja norinčiųjų pasiekti savo karjeros viršūnę, tačiau šiek tiek auga norinčiųjų kurti savo verslą. Be to, labai stipriai išaugo dalis žmonių, per ateinančius porą metų keliančių sau tikslą rūpintis sveikata ir keliauti“, − komentuoja finansų ekspertė.

Kad lūkesčiai taptų tikrove

Remiantis tyrimo rezultatais, nors beveik pusė apklaustųjų mano mokantys labai gerai tvarkytis su savo finansais, tačiau net 57 proc. jų neturi reguliariai atnaujinamo šeimos biudžeto.

„Finansų planavimas kol kas žmonėms dažniausiai siejasi tik su tam tikros dalies pajamų atidėjimu į tam tikrą sąskaitą arba investavimu į nekilnojamąjį turtą. Iš tiesų tai – tik labai maža dalis priemonių, kurių galima imtis, kad finansinė padėtis gerėtų ir toliau“, – sako J. Cvilikienė.

Ji pataria 2019-uosius pradėti finansiniu planavimu ir įvairių būdų, kaip užsitikrinti sotesnę senatvę, finansiškai saugesnę vaikų ateitį, įvertinimu. Tai padės valdyti savo pajamas taip, kad gaunamos lėšos kurtų kuo didesnę vertę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių