Pereiti į pagrindinį turinį

Tyrimas: Lietuva su verslo kyšininkavimu užsienyje kovoja prastai

2020-10-13 12:27
BNS inf.

Lietuvos teisėsaugos darbas kovojant su verslo kyšininkavimu užsienyje įvertintas kaip vienas prastesnių, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ (TILS) tyrimas.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Už pradėtus tyrimus Lietuvai skirti trys balai – ji priskirta prie šalių, kurios ribotai vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius konvenciją. 2018 metais Lietuva buvo įvertinta dviem balais.

„Norėčiau, kad mūsų verslo ir teisėsaugos atstovai dar geriau laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų ir skirtų daugiau dėmesio verslo skaidrumui skatinti. Kaimynų latvių ir estų pavyzdžiai rodo, kad tai yra tikrai įmanoma,“ – pranešime sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Pasak pranešimo, 2016-2019 metais pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl galimo Lietuvos įmonių kyšininkavimo užsienyje: dėl orlaivių ir inžinerijos bendrovės kyšininkavimo JAV, dėl galimų šaldytos produkcijos įmonės nusikaltimų Rusijoje bei dėl farmacijos įmonės kyšininkavimo Latvijoje.

TILS teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl JAV pareigūno papirkimo nutrauktas dėl įrodymų trūkumo, o tyrimas dėl Rusijos pareigūnų papirkinėjimo sustabdytas, Seimui nepanaikinus įtariamojo jo nario neliečiamybės.

Anot TILS ataskaitos, vienintelis šiuo metu vykstantis tyrimas yra dėl galimos bendrovės „Solis Tribus“ atstovų korupcijos Latvijoje ir Lietuvoje, siekiant monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) patikslino BNS, kad 2018 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas baigtas rugsėjo pradžioje, įtarimai jame pareikšti „Solis Tribus“ akcininkui Antanui Petrošiui bei buvusiai Nacionalinio kraujo centro vadovei Joanai Bikulčienei. Ji kaltinimus neigė.

STT prieš kelerius metus tyrė aplinkybes dėl galimo JAV kariuomenės atstovo papirkimo, siekiant užtikrinti verslininko Jurijaus Borisovo bendrovei „Aviabaltika“ palankios sutarties pasirašymą. Byloje figūravo jo sūnus.

Be to, Lietuvos teisėsauga tyrė Kauno šaldytų maisto pusfabrikačių gamybos įmonę „Judex“, kuri per Seimo narį Petrą Gražulį siekė paveikti Veterinarijos tarnybą, kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų. Šiemet birželį Seimas nesutiko prokurorų prašymu panaikinti P. Gražulio imuniteto.

Geriausiai už teisėsaugos tyrimus ir jų baigtis įvertintos JAV (1236 balai), Jungtinė Karalystė (147), Šveicarija (125), ir Izraelis (38). Bendra šių šalių prekyba sudaro 16,5 proc. pasaulio eksporto. Valstybių, aktyviai įgyvendinančių konvenciją, sumažėjo trečdaliu – tokių 2018 metais buvo septynios (27 proc. pasaulio eksporto).

Estija (7 balai) ir Latvija (6), surinkusios daugiau balų nei Lietuva, patenka į tą pačią, ribotai įsipareigojimus vykdančių valstybių grupę. 19 valstybių, tarp kurių yra Rusija (1), Lenkija (3), Čekija (3) ir Vengrija (0) mažai arba visai nevykdo savo įsipareigojimų tirti verslo korupciją užsienyje.

TILS rekomenduoja užtikrinti geresnį tarptautinį bendradarbiavimą tiriant tokias bylas, skelbti apie tokius tyrimus ir bylas, atverti galutinių naudos gavėjų registrą, geriau įgyvendinti pranešėjų apsaugos įstatymą, stiprinti pinigų plovimo prevenciją, geriau informuoti viešojo bei privataus sektoriaus atstovus apie galimas rizikas.

STT direktoriaus pavaduotojo Egidijaus Radzevičiaus teigimu, diskusijos dėl EBPO konvencijos įgyvendinimo galėtų suaktyvinti institucijų dėmesį užsienio pareigūnų papirkimo atvejų prevencijai ir išaiškinimui.

„STT taip pat teigiamai vertina TILS siūlymą atverti galutinių naudos gavėjų registrą atviru formatu, kas taip pat galėtų reikšmingai prisidėti prie geresnių šalies pasiekimų, vykdant tarptautinius įsipareigojimus“, – BNS teigė E. Radzevičius.

Pasak jo, vienas STT prioritetų iki 2022-ųjų – stiprinti bendradarbiavimą dalyvaujant tarptautinių organizacijų veikloje, tiriant kyšininkavimo atvejus bei keičiantis gerąja antikorupcine patirtimi su kitų šalių institucijomis.

Tirti verslo kyšininkavimą tarptautinėje prekyboje Lietuva įsipareigojo 2017 metais, kai pasirašė EBPO konvenciją. Ją yra pasirašiusios visos 37 prie EBPO prisijungusios šalys ir septynios, nepriklausančios EBPO.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų