- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Papildomai savo pensijai kaupiantys šalies gyventojai dažniausiai norėtų sukaupti nuo 26 iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.
Didžiosios dalies gyventojų nuomone, tokia suma būtų pakankama, kad kartu su valstybės mokama pensija užtikrintų jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje.
„Gera žinia yra ta, kad nemaža dalis jaunesnio amžiaus kaupiančiųjų II pensijų pakopos fonduose turės galimybę sukaupti keliasdešimt tūkstančių eurų. Visgi, nors 30 ar 50 tūkst. eurų siekianti suma iš pirmo žvilgsnio atrodo įspūdingai, išėjus į pensiją ji bus išskaidyta per keletą dešimtmečių, todėl jos efektas mėnesio pajamoms gali būti ne toks reikšmingas (...)“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.
„Swedbank“ užsakymu atliktoje gyventojų apklausoje 25 proc. respondentų nurodė, kad pensijai papildomai norėtų sukaupti 26-50 tūkst. eurų siekiančią sumą. Tuo metu 21 proc. teigė, kad juos tenkintų mažesnė, 10-25 tūkst. eurų suma. 19 proc. respondentų įvardijo didesnę, 51-100 tūkst. eurų siekiančią sumą.
Remiantis apklausos duomenimis, daugiau kaip 100 tūkst. eurų pensijų fonde norėtų sukaupti 9 proc. gyventojų. Dažniau šį atsakymą įvardijo didesnes pajamas gaunantys respondentai ir didmiesčių gyventojai.
Visgi, kaip pastebi T. Gudaitis, iki pensijos sukaupti 100 tūkst. eurų sumą nuosekliai kaupiant bent kelis dešimtmečius turėtų būti įgyvendinamas tikslas nemažai daliai šalies gyventojų.
„Remiantis „Sodros“ pateikiama būsimos pensijos skaičiuokle, 30 metų šalies gyventojas, kuris gauna vidutinį 900 eurų atlyginimą atskaičius mokesčius ir II pensijų pakopoje kaupia pagal formulę 3+1,5 proc., iki savo senatvės turėtų sukaupti apie 130 tūkst. eurų lėšų. Šios lėšos išėjus į pensiją užtikrintų apie 500 eurų siekiantį priedą prie valstybinės pensijos“, – komentuoja T. Gudaitis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK pozicija gali paskatinti naujas diskusijas dėl miško įsigijimo ribojimų Lietuvoje4
Europos Komisijai (EK) paprašius Lietuvos pasiaiškinti dėl draudimo vienam asmeniui įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. hektarų miško, tokį draudimą remiantys du Seimo nariai tvirtina, kad kol kas nėra pagrindo kalbėti apie jo at...
-
Pasisakė apie reikalavimą izoliuotis atvykusiems iš užsienio: toks apynasris – perteklinis10
Reikalavimas į Lietuvą atvykus beveik iš visų užsienio valstybių atlikti COVID-19 testą ir izoliuotis yra perteklinis, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė. ...
-
VMVT: pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Gyvūnų apsaugos ir gerovės asociacija2
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Gyvūnų apsaugos ir gerovės asociacija (GAGA) antradienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendrų veiklų, kurios ateityje leistų operatyviau ir efektyviau nustatyti nederamo gyvūnų lai...
-
Finansų analitikas: po to, kai drąsiai galėsime išeiti iš karantino, ekonomika turėtų suklestėti3
Praėjusių metų pabaigoje vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų manė, jog per ateinančius 12 mėnesių jų šeimos finansinė padėtis pablogės, o daugiau nei pusė – kad pablogės Lietuvo...
-
Baltijos šalių vadovai perspėja nekirpti ES finansavimo „Rail Baltica“ projektui1
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos premjerais paragino Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos premjerą derybose su Europos Parlamentu ginti geležinkelių projekto „Rail Baltica“ finansavimą nauj...
-
Baltijos šalių smulkios ir vidutinės įmonės įvertino „Brexit“: kokių padarinių sulauks verslas?
Metų pradžioje Jungtinei Karalystei galutinai palikus Europos Sąjungą, viena iš dešimties Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) prognozuoja neigiamą „Brexit“ poveikį jų veiklai, rodo „Luminor&ldquo...
-
Nepaisant karantino ribojimų kino sektorius pernai sulaukė rekordinių investicijų
Nepaisant su COVID-19 susijusių ribojimų ir strigusių darbų praėjusiais metais Lietuvos kinas sulaukė rekordinių investicijų iš pelno mokesčio lengvatos. ...
-
M. Skuodis: reikalinga ilgalaikė valstybinių kelių plėtros strategija iki 2035 metų
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad reikalinga turėti ilgalaikę valstybinių kelių plėtros strategiją iki 2035 metų, kad būtų įmanoma depolitizuoti sprendimus. ...
-
V. Janulevičius: renovacija turėtų būti vienas iš prioritetų10
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, kalbėdamas apie tai, kokioms kryptims reikėtų skirti didžiausią dėmesį, sako, kad vienas iš prioritetų turėtų būti renovacija, siekiant sumažinti gyventojų i&s...
-
Apklausa: darbdaviai šiemet prognozuoja lėtesnį algų augimą
Beveik dešimtadalis (9,8 proc.) apklaustų įmonių prognozuoja, kad šiemet turės mažinti darbuotojų skaičių, 17,7 proc. – mažinti investicijas į įrengimus ir technologijas, o 5,4 proc. numato mažesnį vidutinį darbo užmokestį ...