Tyrimas: lietuviai savo pensija rūpinasi mažiausiai Baltijos šalyse

Latvijoje ir Estijoje kur kas daugiau žmonių nei Lietuvoje kaupia pensijai papildomai, bet visų trijų šalių gyventojai jaučia nerimą dėl savo finansinės ateities, rodo „Luminor“ antrinės bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa.

Anot jos, didžioji dalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nesijaučia ramiai dėl savo finansinės padėties senatvėje – tik 23 proc. lietuvių, 15 proc. latvių ir 17 proc. estų teigia esantys ja užtikrinti.

Nepaisant to, savo papildoma pensija nesirūpina beveik vienas iš penkių Lietuvos gyventojų. Latvijoje tokie asmenys sudaro 7 proc., Estijoje – 9 procentus.

„Viena iš galimų priežasčių, kodėl yra toks ryškus skirtumas, – Latvijoje ir Estijoje antros pakopos fondai jau kurį laiką yra privalomi, (...) o Lietuvoje toks modelis yra tik nuo šių metų“, – spaudos konferencijoje sakė „Luminor“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė.

Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto finansų programos vadovės Astos Klimavičienės, lietuviai savo polinkiu netaupyti išsiskiria ne tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos kontekste – Lietuva kone vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurios gyventojai išleidžia daugiau nei uždirba, todėl nelieka pinigų papildomam kaupimui.

„Mes pastaraisiais metais turime neigiamą taupymo normą. Lietuvoje išleidžiame daugiau, negu uždirbame“, – sakė ji.

Lietuvoje išleidžiame daugiau, negu uždirbame.

Pensijai kaupia ir bankų sąskaitose

Kaip rodo tyrimas, dauguma gyventojų visose Baltijos šalyse renkasi kaupimą antroje pakopoje. Lietuvoje šį būdą renkasi 53 apklaustųjų, Latvijoje – 73 proc., o Estijoje – 72 procentai. Tačiau Lietuvoje ir Estijoje tarp populiariausių pensijos kaupimo priemonių – pinigų taupymas grynaisiais arba banko sąskaitoje.

Lietuvoje šį taupymo būdą renkasi 18 proc. apklaustųjų, o Estijoje – 22 procentai. Latvijoje antra populiariausia priemonė – trečios pakopos pensijų fondai – juose kaupia daugiau nei ketvirtadalis gyventojų. Lietuvoje ir Estijoje šia priemone naudojasi po 17 proc. žmonių.

„Nors ir esame glaudžiai susijusios valstybės, bendra istorija, panašios ekonomikos, visgi tyrimo rezultatai atskleidžia, kad turime esminių taupymo skirtumų. Vienas iš jų – Latvijos pavyzdys, latviai renkasi daug dažniau trečios pakopos pensijų fondus. (...) Latvijoje šie fondai buvo apskritai pirmoji priemonė, skirta taupyti pensijai. Dėl to viena iš priežasčių, kodėl trečios pakopos pensijų fondai ir yra Latvijoje kaip gana populiari priemonė, yra jų ilgaamžiškumas ir kad tai buvo pati pirmoji priemonė“, – sakė A. Paliukaitė.

Be to, 15 proc. estų – dvigubai daugiau nei latvių ir lietuvių – renkasi investavimą į vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ar kitas turto rūšis. Anot A. Paliukaitės, tai rodo, kad finansinis raštingumas šioje šalyje yra didesnis.

„Estai labiau save mato šiauriečiais, Skandinavijos dalimi, tas skirtumas tarp investicijų populiarumo, dvigubai daugiau nei Lietuvoje ir Latvijoje, irgi gali būti tuo paaiškinamas. Estija ir per krizę per prieš dešimt metų nukentėjo mažiausiai, tai ir tas pasitikėjimas investicijomis tarp gyventojų yra kitoks“, – sakė A. Klimavičienė.

Be to, tyrimas atskleidė, jog kaupiant pensijai svarbiausia, jog pinigai būtų paveldimi.

„Mums yra svarbu, kur tie pinigai nuguls nelaimės atveju, ar jie bus paveldėti, kas juos paveldės, ar jie bus įsisavinti. Antroje vietoje pagal svarbumą – valstybės parama ir tik trečioje – investicijų grąža“, – sakė A. Paliukaitė.

Atsisako kaupti, nes nepasitiki

Pensijai fonduose nekaupiantys apklaustieji nurodo, kad jų nesirenka, nes nepasitiki pensijų kaupimo sistema.

„Nuolatinis pensijų reformavimas, pensijų sistemų kaitaliojimas... Vien Lietuvoje per šiek tiek daugiau nei 15 metų pensijų sistema buvo reformuota daugiau nei 10 kartų. Tai pasitikėjimo neprideda“, – sakė A. Paliukaitė.

Be to, pasak A. Klimavičienės, Latvijoje ir Estijoje, kitaip nei Lietuvoje, buvo kompensuotos krizės laikotarpiu sumažintos įmokos į pensijų fondus. Tuo metu Lietuvoje jos buvo sumažintos, bet neatstatytos.

Tyrimą „Luminor“ užsakymu birželio mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje apklausti 1009 respondentai, Latvijoje – 1012, Estijoje – 1105.



NAUJAUSI KOMENTARAI

o

o portretas
kas is to rupinimosi? Vistiek daugiau negausi,nei valdzia nuspres. Patys gi raset, kad sukaupus daugiau nustatytos ribos pinigu negalesi pasiimt daugiau nei tau teiksis atiduot - limitas gi nustatytas kam ir kiek duot net asmeniniu pinigu. Tad ar ne geriau det i kojine? bent galesi pasiimt kada ir kiek reikes

Xxxx

Xxxx portretas
Stabilumo pas mys nera.tije pacioje sodtoje man pasake-kol jus iseidit i pensija dar nzn kiek kartu viskas keisis.alga vargana-man siandienai tie keli eurai reikalingi.o nzn kokiems kaupimams.ateis pensija tada ir suksi galva jei sveikatos bus ka daryti.jei ne-kad tik cleaver ar optimos kruopoms uztektu nusipitkti.

Anonimas

Anonimas portretas
Musu, nuo prezidento iki tankisto prie konteinerio, rupestis KUO DAUGIAU PAVOGTI is Lietuvos. Mes, nuo prezidento iki tankisto prie konteinerio, DEDAM skersa ant tos taip vad. lietuvos. Tegul dirba durniai kurie tiki demokratinemis pasakomis. ir visokiom geroves valstybem.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių