80 proc. Lietuvos gyventojų turi atsidėję santaupų, o, praradę darbą, 49 proc. lietuvių galėtų padengti savo išlaidas bent tris mėnesius.

Galima palyginti, kad santaupų ateičiai turi 76 proc. apklaustų Estijos ir 68 proc. Latvijos gyventojų. Tris mėnesius ar ilgiau netekę pajamų išgyventų 43 proc. Estijos ir 44 proc. Latvijos gyventojų.

„Tyrimas rodo, kad finansinis stabilumas yra viena svarbiausių vertybių lietuviui. Net 92 proc. tyrimo dalyvių Lietuvoje sakė, kad taupyti yra svarbu. Latvijoje ir Estijoje ši dalis buvo 7–8 proc.mažesnė. Įdomu ir tai, kad 56 proc. lietuvių, paklaustų, kaip išleistų netikėtai loterijoje laimėtus 10 tūkst. eurų, atsakė, kad juos taupytų. Toks požiūris turi įtakos ir asmeniniams finansams: nors, pavyzdžiui, Estijoje vidutinės gyventojų pajamos yra didesnės, Lietuvoje daugiau lietuvių yra sukaupę santaupų ateičiai“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Nordea“ taupymo produktų vadovas Viktoras Ivanovas.

Tiesa, kitaip nei kaimyninių Baltijos valstybių gyventojai, taupydami ateičiai lietuviai labiau mėgsta konkretumą, jie rečiau nei estai ir latviai taupo finansiniam stabilumui, o dažniau turėdami konkretų tikslą: būsto, automobilio įsigijimą, vaikų mokslą, svajonės, pavyzdžiui, egzotinės kelionės, įgyvendinimą.

Kaip pastebi „Nordea“ taupymo produktų vadovas V. Ivanovas, skirtingas Baltijos šalių gyventojų požiūris į asmeninius finansus matomas ir renkantis taupymo įrankius. Lietuviai kur kas dažniau nei latviai ar estai santaupas laiko grynaisiais pinigais arba investuoja į gyvybės draudimą ar trečiosios pakopos pensijų fondus.

„35 proc. Lietuvos gyventojų santaupas laiko grynaisiais pinigais, o Latvijoje ir Estijoje ši dalis sudaro 25 proc.. Tai gali lemti ir didesnė šešėlinės ekonomikos dalis, ir iš užsienyje gyvenančių giminaičių atsiunčiamų pinigų sumos. Kita vertus, daugiau lietuvių investuoja į gyvybės draudimo arba pensijų fondus, o investavimą į vertybinius popierius renkasi 10 proc. Lietuvos gyventojų“, – sako V. Ivanovas.

Lietuviai, palyginti su latviais ir estais, turi tvirtesnę susiformavusią nuomonę apie investavimą – 40 proc. tyrimo dalyvių tai laiko rizikingu, labiau profesionalams skirtu užsiėmimu, 35 proc. mano, kad investavimas yra nesudėtingas būdas apsaugoti savo santaupas ir ilgalaikėje perspektyvoje jas padidinti. O Latvijoje ir Estijoje apie 40 proc. apklaustųjų sako nieko nežinantys apie finansinius instrumentus.

„Tyrimas taip pat parodė, kad taupymo ir investavimo poreikis Lietuvoje ateityje tik augs. Neatsižvelgiant į pasaulinės ekonomikos nestabilumą, 62 proc. respondentų Lietuvoje tiki, kad per artimiausius penkerius metus jų pajamos didės. Tad turėsime skirti dar daugiau dėmesio klientams konsultuoti taupymo ir investavimo klausimais“, – sako „Nordea“ taupymo produktų vadovas.

Kai kurie „Nordea“ tyrimo rezultatai Baltijos šalyse:

61 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad per artimiausius penkerius metus jų pajamos didės.

27 proc. gyventojų, praradę pajamas, nebegalėtų apmokėti sąskaitų.

37 proc. mano, kad investavimas yra rizikingas ir skirtas profesionalams.

25 proc. neturi jokių santaupų.

24 proc. apklaustųjų, praradę pajamas, išgyventų daugiau nei šešis mėnesius.

55 proc. patiki bankams valdyti savo investicijas.

73 proc. tiki, kad taupyti verta dėl finansinio stabilumo.

53 proc., priimdami sprendimus dėl finansų ir investicijų, pasitiki neprofesionaliai parengtais šaltiniais.

92 proc. neturi arba turi mažai žinių apie investavimą.

28 proc. laiko santaupas grynaisiais pinigais.

Internetinę apklausą atliko UAB „Omnicom Media Group“ pagal „European Society for Opinion and Market Research“ (ESOMAR; www.esomar.org) standartus. Apklausa vykdyta 2017 m. balandį, dalyvavo 2 293 respondentai visose Baltijos šalyse. Respondentų amžius – 18–65 metai.