Bankas praneša, kad galimam finansiniam sukrėtimui ateityje teigia būtų pasiruošę 57 proc. gyventojų, jie turi sukaupę mažiausiai trijų mėnesių išlaidų dydžio finansinį rezervą.

„Dėl pandemijos įvestas karantinas gerokai supurtė šalies namų ūkių finansus. Beveik pusės namų ūkių pajamos sumažėjo, panaši jų dalis tokiems finansiniams išbandymams nebuvo pasirengę. Kaip rodo apklausos duomenys, bent 3 mėnesius leidžiančių pragyventi santaupų per karantiną neturėjo daugiau nei 40 proc. namų ūkių“, – pranešime sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak jos, karantino metu 48 proc. namų ūkių finansinė situacija žymiai nepakito, o 7 proc. nurodo tuo metu galėję pasidžiaugti išaugusiomis pajamomis.

Be to, panašu, kad įvestas karantinas ir dėl to apribotas ekonominis aktyvumas labiausiai finansiškai paveikė uždirbančius mažiau.

„Pajamų sumažėjimą pajuto daugiau nei 50 proc. tų namų ūkių, kuriuose vienam nariui tenka iki 300 eurų pajamų per mėnesį. Tuo metu namų ūkiai, kurių vienam nariui tenka 700 eurų ir daugiau pajamų per mėnesį, karantino finansinius iššūkius atlaikė geriau − tik kas ketvirtas iš jų susidūrė su sumenkusiomis pajamomis“, – sako banko atstovė.

Anot J. Cvilikienės, nedideles pajamas gaunantys gyventojai turi mažiau galimybių atsidėti pinigų taupymui, todėl netikėtai užklupę ekonominiai sunkumai jiems gali tapti sudėtingu išbandymu.

Gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu gegužės 18-27 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.