Internetu neperkame ko nereikia

„Mūsų inicijuota apklausa atskleidė, kad vis dar daug pirkėjų patinka pirkti „čia ir dabar“, nors tai yra ne kas kita, kaip laiko planavimo problema, kuri skatina pirkti spontaniškai, neįvertinus nei poreikio, nei išlaidų. Tiesa, maisto produktus ir buitines prekes internetu perka vis daugiau pirkėjų, bet jų, palyginti su įprastose parduotuvėse apsiperkančiųjų skaičiumi, nėra tiek daug – vos 4 proc. Tuo tarpu dar šį pavasarį paskelbti Europos gyventojų vartojimo įpročių tyrimo duomenys parodė, kad prekyba internetu sumažina spontaniškų apsipirkimų skaičių“, – aiškina kompanijos „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis.

Pasak R. Mažulio, Europoje atliktas tyrimas parodė, kad nuo 2013 iki 2017 metų, vykstant intensyviai prekybos internetu plėtrai, spontaniškų apsipirkimų skaičius sumažėjo 6 proc. Be to, net 8 proc. sumažėjo žmonių, kurie eina į prekybos centrą tada, kai jiems visiškai nieko nereikia.

Remiantis 3 didžiausių Lietuvos miestų gyventojų apklausa, net 11 proc. pirkėjų tiki, kad pirkdami fizinėje parduotuvėje maisto ir buitinių prekių jie gali gauti pigiau, o 9,4 proc. klaidingai įsitikinę, kad perkant internetu reikia mokėti už pristatymą, nors naudojantis maistomatais mokėti už pristatymą nereikia. Anot R. Mažulio, tai parodo, kad nemažai Lietuvos vartotojų remiasi niekuo nepagrįstais mitais.

Europoje atliktas tyrimas parodė, kad nuo 2013 iki 2017 metų, vykstant intensyviai prekybos internetu plėtrai, spontaniškų apsipirkimų skaičius sumažėjo 6 proc.

Kaip pigiau ir greičiau, geriausiai žino namų šeimininkės

Tyrimo metu buvo apklausti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – gyventojai. Apklausa atskleidė, kad maistą ir buitines prekes internetu perka trigubai daugiau moterų nei vyrų, o vertinant pagal profesijas, pačią didžiausią pirkėjų internetu grupę sudaro namų šeimininkės – net 18,2 proc.

„Gali būti, kad tradiciškai iš kartos į kartą šeimos biudžetą kontroliuoja nemažai moterų, kurios geba apskaičiuoti arba turi gerą nuojautą, kas yra pigiau ir patogiau, kaip sutaupyti laiko. Juk pirkdami internetu tikrai mažiau sugaištame“, – spėja R. Mažulis.

Pirkti internetu mažiausiai patinka kauniečiams

Didžiausia amžiaus grupė, kurios atstovai renkasi maisto ir buitines prekes pirkti internetu, buvo 26–35 metų amžiaus respondentai (10 proc.), tačiau daugiau nei dvigubai mažiau šį įprotį puoselėja kitos amžiaus grupės.

Tyrimas atskleidė, kaip šiuo požiūriu skiriasi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų įpročiai. Internetu maisto ir buities prekes perkančių kauniečių dalis pasirodė daugiau nei dvigubai mažesnė už tokius pat įpročius turinčią sostinės gyventojų dalį. Remiantis apklausa, daugiausia tokių pirkėjų yra uostamiestyje.

Pasak R. Mažulio, galima tik spėlioti, kas lemia tokius įpročių skirtumus. Galbūt gyvenimas Vilniuje yra spartesnis nei, pavyzdžiui, Kaune ir žmonės nenori gaišti laiko rinkdamiesi maisto ir buities prekes fiziškai, tuo tarpu klaipėdiečių pasirinkimus gali lemti dar kiti veiksniai.

Lietuvai žada didesnį progresą nei JAV

„Vartotojiškos visuomenės įpročiais garsėjančiose JAV pernai maistą internetu pirko 5,5 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų, tačiau šios šalies ekspertai prognozuoja, kad 2022 metais tokie pirkėjai sudarys net 10 proc. Priežastys, kodėl perkančiųjų maistą internetu palyginti nėra daug, nurodomos panašios, kaip ir Lietuvoje, o kaip papildoma priežastis išskiriama ir palyginti lėtai vystoma elektroninių paslaugų rinka. Veikdami pasaulyje interneto sparta ir kokybe garsėjančioje Lietuvoje, spėjame sparčią Lietuvos apsipirkimo įpročių kaitą. Nebūtų nė kiek nuostabu, kad mūsų šalyje maisto ir buities prekių pirkėjų internetu skaičius augtų greičiau nei JAV. Manau, pamažu vis daugiau žmonių įsitikins apsipirkimo internetu nauda, o prekybininkai atlieps tokių žmonių poreikius“, – spėja R. Mažulis.

Sociologinį gyventojų apsipirkimo įpročių tyrimą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 363 18–75 metų amžiaus respondentai.