Vis dar baiminasi karo
Tiek U. Armalis, tiek kolegos, su kuriais jam tenka bendrauti, vieningi: Lietuvos turizmo verslas vis dar balansuoja ties gana sudėtinga situacija. LKVA apžvelgė Valstybės duomenų agentūros statistiką, kuria remiantis galima teigti, kad atsigavimo po pandemijos stebuklus pademonstravo būtent išvykstamojo turizmo verslas. Jo pajamos praėjusių metų ketvirtą ketvirtį pasiekė rekordą – 2019 m. paskutinio ketvirčio rezultatus viršijo net 89 proc. „Tačiau atvykstamojo turizmo organizatoriai, kurie į Lietuvą priešpandeminiu laikotarpiu atveždavo iki 40 proc. turistų, ir toliau lieka ištikti gilios komos“, – teigia U. Armalis.
Anot jo, žvelgiant į 2023 m. pradžios duomenis, kol kas nematyti šio segmento atsigavimo, nes pasiekiama 20–30 proc. tų rodiklių, kurie buvo fiksuojami prieš pandemiją 2019 m.
„Karas vis dar vyksta, o tai daro didelę įtaką atvykstamajam turizmui. Užsieniečiai vis dar jo prisibijo, todėl šie metai bus vis dar nekokie. Galbūt net ir 2024 m. bus dar prasti, kadangi sutartys, susijusios su kitų metų atvykstamuoju turizmu, dažniausiai pasirašomos einamųjų metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais“, – aiškina U. Armalis.
Pozicija: U. Armalio įsitikinimu, Lietuvoje pandemijos metu pinigai buvo tarsi pumpuojami į stambųjį turizmo verslą. U. Armalio asmeninio archyvo nuotr.
„Kalbant apie kitas tendencijas, mūsų problema – kad 35 proc. Lietuvos užsienio turistų buvo rusakalbiai. Rusai neatvažiuos, baltarusių smarkiai sumažėjo, o ukrainiečių mes irgi negalime vadinti užsienio turistais, nors jie apytikriai sudaro apie 10 proc. gyvenančių šalies viešbučiuose. Antri pagal populiarumą yra vokiečiai, kurie irgi sudarydavo apie 10 proc. užsienio turistų, bet jie akivaizdžiai vis dar bijo karo. Aišku, reikėtų nepamiršti, kad ir prieš pandemiją Baltijos šalys nebuvo labai populiarios“, – konstatuoja jis.
Mūsų problema – kad 35 proc. Lietuvos užsienio turistų buvo rusakalbiai. Rusai neatvažiuos, baltarusių smarkiai sumažėjo, o ukrainiečių mes irgi negalime vadinti užsienio turistais, nors jie apytikriai sudaro apie 10 proc. apsigyvenusių šalies viešbučiuose.
Nors Lietuvoje žymiai sumažėjo užsienio turistų, apgyvendinimo įstaigos demonstruoja gerą atsparumą susidariusiai situacijai: jų pajamos 2019 m. rezultatus pasiekė dar 2022-ųjų pradžioje ir panašų lygį išlaikė iki pat praėjusių metų pabaigos.
Yra kelios pagrindinės priežastys, kurios suponavo tokią padėtį. „Pirmiausia, kadangi buvo apribotos kelionės užsienyje, lietuviai puolė atostogauti Lietuvos viešbučiuose. Jeigu pasižiūrėtume į skaičius, pamatytume, kad jie praktiškai padengė viešbučių pajamų skirtumą: apgyvendinimo srautai buvo tokie patys kaip 2019 m. Kita gerų pajamų rodiklių priežastis yra tai, kad viešbučiai galėjo šiek tiek pakelti kainas ir taip jie padidino savo pajamas. Trečia priežastis yra iki 9 proc. sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, dėl kurio viešbučiai, apgyvendinimo įstaigos patiria mažiau išlaidų“, – sako U. Armalis.
„Tačiau džiaugtis ir atsipalaiduoti nereikėtų, nes tendencijos rodo, kad pirmą šių metų ketvirtį lietuviai pamažu palieka Lietuvos viešbučius ir ruošiasi keliauti į užsienį. Gali būti, kad viešbučiai šiuos metus pabaigs su minuso ženklu. Lietuvių kelionių Lietuvoje burbulas gali ir subliūkšti“, – priduria jis.
Dvi Lietuvos
LKVA viceprezidentas akcentuoja, kad pandemijos metu ypač padidėjo taip peikiamos Palangos ir kelių kitų kurortų populiarumas. Tačiau šiuo atveju reikia atskirti lietuvių keliavimo kituose šalies regionuose ypatumus.
„Lietuvoje daug žmonių keliauja į regionų kurortus, lankydami gimines, vadinasi, šie žmonės nakvos pas gimines, pažįstamus. Kita problema, kad Lietuvos regionuose tragiškai neišvystytas viešbučių ir nakvynės tinklas. Jeigu jūs norėtumėte apsistoti Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Tauragėje ir tai būtų didesnė grupė žmonių – galbūt net ir vienas žmogus, – susidurtumėte su gana didele problema“, – tikina U. Armalis.
Taip pat reikėtų atskirti lankytojus ir turistus. „Lankytojas yra tas žmogus, kuris keliauja be nakvynės. Lietuva yra gana maža šalis, jei išvažiuoji iš Vilniaus ar Kauno 150 km spinduliu, tu pamatai, ką nori, ir grįžti namo be nakvynės, todėl statistikoje keliavimas regionuose irgi neatsispindi. Žmonės daugiau keliauja su nakvyne, kai renkasi SPA ar poilsį pajūryje, tai ir atsispindi statistikoje, todėl čia atsiranda ir Palanga, ir kai kurie kiti kurortai“, – detalizuoja turizmo ekspertas.
Jis teigia, kad atskiro paminėjimo vertas Neringos atvejis, mat ten užfiksuotas turistų srautų didėjimas žiemos periodu. „Šie skaičiai man buvo šiokia tokia staigmena, susijusi su nauju apgyvendinimo įstaigų atidarymu. Neringoje lankosi palygint mažai turistų, todėl manau, kad su bumu buvo susiję būtent nauji viešbučiai. Aš pats šią žiemą išbandžiau šitą galimybę“, – pasakoja U. Armalis.
„Yra šioks toks paradoksas: visos Druskininkų apgyvendinimo įstaigos žiemą užimtos turistų, o Nidoje kaina šiuo metų laiku buvo labai gera, maistas buvo labai geras, viešbutis buvo visiškai naujas. Tokiu keliu ir turi eiti Palangos, Nidos kurortai, kad tai nebūtų tik vasaros kurortai. Tokiu atveju ir žmonių, ir savivaldybių pajamos būtų stabilesnės, ir darbuotojai būtų išlaikomi“, – įsitikinęs jis.
Realybė: pandemijos metu ypač padidėjo taip peikiamos Palangos ir kelių kitų kurortų populiarumas. Tačiau lietuvių kelionės daugumoje kitų šalies regionų nesekė analogiška trajektorija. I. Gelūno / BNS nuotr.
Daugiau regionų reklamos
Jau tapo įprasta, kad į Lietuvą atvykę užsieniečiai už Vilniaus retai teišvyksta. Pasak U. Armalio, pandemija šios tendencijos nepakeitė: „Manau, yra dvi problemos. Viena – kad organizuotos kelionės siūlo aplankyti pagrindinius miestus – Vilnių, Trakus, Druskininkus, Klaipėdą – ir galiausiai išvykstama į Rygą. Tokios kelionės nesiūlo kitų regionų. Kalbant apie pavienius turistus, susiklostė labai paradoksali situacija: ne tik nėra apgyvendinimo vietų regionuose, bet ir toliau reklamuojami trys ar keturi banginiai, nors regionuose yra labai daug lankytinų objektų ir daug pramogų.“
„Pasigendame valstybės požiūrio, kad reikia reklamuoti visą Lietuvą. Mūsų strateginis tikslas turėtų būti toks, kad turistai praleistų daugiau laiko Lietuvoje, kad čia jie išleistų daugiau pinigų, – tam reikia daugiau reklamuotis“, – teigia jis.
Nors galima kalbėti apie kai kurias teigiamas tendencijas, pavyzdžiui, amerikiečių turistų suaktyvėjimą Lietuvoje, tačiau U. Armalis įsitikinęs, kad reikėtų rimtai apsvarstyti naujų rinkų klausimus, nes valstybei reikės kompensuoti prarastų turistų sukeltus nuostolius.
„Galbūt tai bus arabų kraštai, galbūt tai bus tolimos kryptys – sunku pasakyti, čia reikėtų stiprios strategijos. Mes buvome prisitaikę prie rusakalbių turistų, nes daug personalo kalbėdavo rusų kalba, o su vokiečių rinka yra sava specifika, mes turėsime kalbėti vokiškai. Kiek tam viešbučių personalas yra pasiruošęs, neaišku. Laukia daug problemų, kaip pasiekti kitas rinkas. Iš tikrųjų, tai bus sunkus kelias“, – neabejoja jis.
Subsidija už kiekvieną į Lietuvą atvežtą užsienio turistą pandemijos metu siekė 3 eurus. U. Armalis teigia, kad kai kurios šalys už jų teritorijas užsakomuoju reisu pasiekiančius turistus sumoka ir po 100 eurų.
Turkijos gigantai
Kiek nutolus nuo turizmo Lietuvoje, statistika rodo, kad lietuvaičių pamėgtų užsienio krypčių pasirinkimas grįžta prie 2019-ųjų tendencijų ir, anot U. Armalio, greitai gali nustelbti lietuviškų kurortų lankomumo fenomeną. „Valstybės duomenų agentūra pateikia preliminarius skaičius, kurie rodo, kad sausį lietuviai dar keliavo po Lietuvą, tačiau vasarį, kovą, palyginti su 2019 m., turime minusą. Vadinasi, lietuviams nusibodo lietuviški kurortai, jie pradėjo keliauti užsienyje“, – situaciją vertina ekspertas.
Pasak jo, prie priešpandeminių rodiklių grįžo kelionės į populiariausias vietas. Iš jų šiandien būtų galima išskirti Turkiją. „Gegužę kelionės paketai kainavo 200–300 eurų – seniai tokių kainų nebuvome matę, – prisipažįsta U. Armalis. – Tokia situacija paaiškinama paprastai: šitoje rinkoje labai stipriai kovoja Turkijos kelionių organizatoriai. Šiandien Lietuvoje yra penki turkų organizatoriai, du iš jų yra gana stambaus kalibro, prieš pandemiją Turkijoje užėmė 2–3 pozicijas rinkoje pagal atvežtų turistų skaičių. Tai yra vidinė kova.“
„Antras dalykas – turkai taip pat prarado rusų turistus, jie mažina viešbučių kainas, kad pritrauktų kuo daugiau atvykėlių, nes turistas atvyksta ne tik pavalgyti, išgerti, bet ir perka suvenyrų, perka dovanų, kitų pirkinių“, – pabrėžia jis.
„Aišku, tokios kainos nereiškia labai aukštos viešbučio klasės, tai ekonomiški viešbučiai, bet yra skrydis, maitinimas, poilsio vieta ir garantuota saulė“, – konstatuoja U. Armalis.
Jis pastebi, kad kitų užsienio krypčių kelionių paketų kainos taip smarkiai nekrinta, bet pasitaiko įvairių momentų, kai, pavyzdžiui, tiesioginis skrydis pirmyn ir atgal į Portugalijos salą Madeirą kainuoja viso labo tik 150 eurų asmeniui.
Per ilgus turizmo sektoriaus stebėjimo metus U. Armalis padarė išvadą: net ir sunkmečiu lietuviai pasiruošę rasti būdų keliauti. „Esame viena iš labiausiai keliaujančių tautų. Pavyzdžiui, kai buvo susprogdintas iš Šarm el Šeicho į Sankt Peterburgą skridęs lėktuvas, po šio įvykio atnaujinus keliones lietuviai buvo pirmieji, kurie sugrįžo į minėtą kurortą. Lietuviai keliaus bet kokiu būdu – nesvarbu, ar karas, ar maras, ar badas“, – su šypsena kalba LKVA viceprezidentas.
„Tai yra ne pirma turizmo krizė, jei kalbame apie recesiją, kuri galbūt ateina. Prieš praėjusią recesiją buvo didžiulis keliautojų, kurie keliavo savarankiškai su oro linijomis „Ryanair“, kurios tuo metu kaip tik atvyko į Lietuvą, ir oro linijomis „Wizz Air“, bumas. Vadinasi, vėl atsiras kažkokių pigių krypčių ir lietuviai ras būdų, kaip sutaupyti, bet išvyks“, – neabejoja jis.
Naujovių ir patogesnių galimybių keliauti visada atsiranda, kaip pavyzdį U. Armalis pateikia latvių oro linijų „airBaltic“ proveržį tarptautinių kelionių kryptyse: „visai neseniai jos paskelbė kitų metų keliones, tarp jų ir žiemos sezono, sąraše atsirado Dubajus, kuris anksčiau buvo pasiekiamas su užsakomaisiais skrydžiais, o dabar bus pasiekiamas ir su reguliariaisiais skrydžiais.“
Estų pavyzdys
Šiuo metu kelionių organizatoriai kariauja dėl klientų ir gali būti, kad Lietuva šiame kare pralaimės. „Turime didžiulių problemų. Pirmiausia, Ekonomikos ir inovacijų ministerija panaikino turizmo politikos skyrių. Taip parodoma, kad turizmas yra nesvarbus, nors jis prieš pandemiją į Lietuvos biudžetą įnešdavo per 1 mlrd. eurų“, – akcentuoja U. Armalis.
Jis pateikia Estija pavyzdį: šalis parengė ketverių metų strateginį turizmo atgaivinimo planą, į jį nemažai investavo. „Lietuvoje turizmui nenumatyta jokių lėšų – nei iš biudžeto, nei iš ES. Estija jau sausį atgaivino turistų srautus, o mes turėsime labai sudėtingą situaciją ir viskas, ką pasieksime, tai ne valstybinių tarnybų dėka, o dėl verslo“, – teigia LKVA atstovas.
Jo vertinimu, Lietuvoje pandemijos metu pinigai buvo tarsi pumpuojami į stambųjį turizmo verslą, užuot gaivinus atvykstamąjį turizmą, lėšos buvo skiriamos išvykstamajam turizmui gelbėti.
„Paramos priemonės buvo taip parengtos. Į paramą maitinimo įstaigoms galėjo pretenduoti tik restoranų tinklai ir ją gavo tik šeši. Ar turistus domina nueiti į „Čili“ ar „Can Can“ restoranus? Turistas nori pavalgyti ko nors unikalaus. Smulkusis verslas negavo tokios paramos“, – tikina U. Armalis.
„Parama buvo numatyta ir apgyvendinimo įstaigoms. Ją gavo tik viešbučiai, nors yra ir kaimo turizmo sodybos, svečių namai, ir kt.“, – tęsia jis.
Pasak LKVA viceprezidento, valstybės požiūrį į atvykstamąjį turizmą gali iliustruoti ir dar vienas pavyzdys: subsidija už kiekvieną į Lietuvą atvežtą užsienio turistą pandemijos metu siekė 3 eurus. U. Armalis teigia, kad kai kurios šalys už jų teritorijas užsakomuoju reisu pasiekiančius turistus sumoka ir po 100 eurų.
Naujausi komentarai