- Živilė Petrauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus užsiimti tausojančiu ūkininkavimu ir taip prisidėti prie gamtos saugojimo bei tvaresnės ir saugesnės ateities kūrimo. Dėl to žemdirbiai kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Dokumentus galima pateikti kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis jau dabar iki birželio 6 d.
Padės išsaugoti augalus ir gyvūniją
Vidurio Lietuvos apylinkių paupiuose plyti daug užliejamų pievų, kuriose auga sodri žolė, todėl nemažai gyvulių augintojų šiose vietovėse deklaruoja ganyklas ir nuo pavasario gano gyvulius. Paupyje gyvena įvairūs gyvūnai ir paukščiai, kaip, pavyzdžiui, meldinės nendrinukės, auga vertingi pievų augalai. Intensyviai ūkininkaujant dalis šio gamtos turto prarandama. Siekiant išsaugoti natūralią aplinką, visi ūkininkai kviečiami teikti paraiškas pagal veiklas „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“. Jei pievose neganomi gyvuliai, galima teikti paraiškas pagal veiklas „Specifinių pievų tvarkymas“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“.
ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Prakapienė aiškino, kad ūkininkai, pateikę paraiškas kompensacinėms išmokoms gauti pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, tokiose pievose ir šlapynėse gyvulius turi pradėti ganyti kiek vėliau – nuo gegužės 1 d. Apribotas ir gyvulių skaičius, kuris leistinas ganytis vienu metu. Pavyzdžiui, vienai karvei turi tekti hektaras ploto. Tokiu būdu galvijai nenuėda iškart visų augalų ir jie spėja atželti.
Paramos gavėjai už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius gali gauti 101 euro išmoką už 1 ha. Už specifinių pievų puoselėjimą numatyta 69 eurų už 1 ha parama, už ekstensyvų šlapynių tvarkymą – 208 eurai.
Šienaujama vėliau
Tokiose ganyklose, jei neganomi gyvuliai, pirmas šienavimas leistinas tik nuo liepos 15 d. Mat daugelis augalų ir gyvūnų pievose tuo metu būna baigę aktyvųjį brandos ir dauginimosi ciklą. Nušienautos žolės nevalia smulkinti ir skleisti, nušienautą žolę privaloma išvežti.
„Iki spalio 15 d. ganykloje būtina nušienauti žolės likučius ir juos išvežti“, – sakė A. Prakapienė. Suprantama, kad šiai paramai deklaruojamose plotuose neleidžiama įrengti drenažo sistemų, arti, draudžiama naudoti mineralines trąšas.
Dirbantieji plotuose, kurie laikomi natūraliomis meldinių nendrinukių buveinėmis, taip pat gali gauti paramą dėl šių paukščių saugojimo. Saugomų sparnuočių buveinėse taikomi panašūs apribojimai kaip ir specifinių pievų bei ganyklų veiklai. Bet jei aplinkosaugininkai randa meldinių nendrinukių lizdų, tada pusę ganyklos leidžiama pirmą kartą nušienauti tik rugpjūčio 15 d. Jei lizdų neaptinkama, bet tikėtina, kad jie kur nors yra, šienauti pusę ploto galima pradėti nuo liepos 1 d. Parama pagal šia veiklą yra 291 euras už 1 ha.
Numatyta parama ir vandens apsaugai, kai dalis ariamos žemės prie paviršinio vandens telkinio paliekama apsaugos juostai, apsėjant ją daugiametėmis žolėmis (paramos dydis – 210 eurų už 1 ha). Remiama ir medingų augalų juostų apsauga arimuose (97 eurai už 1 ha), melioracijos griovių priežiūra (išvežant nušienautą žolę – 155 eurai už 1 ha, nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 eurai už 1 ha), „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas (232 eurai už 1 ha). Dirvožemio apsaugai naudinga vykdyti sėjomainą sėjant ankštinius augalus arba daugiametes žoles (paramos dydis 45 eurai už 1 ha).
Sveikos daržovės – švari gamta
Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą sertifikuotų daržovių ir vaisių augintojams numatyta parama pagal veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Dalyvaujantiesiems šioje veikloje už daržoves ir bulves numatyta skirti 318 eurų už 1 ha, o už vaisius ir uogas– 336 eurai už 1 ha.
Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Kokybės politikos skyriaus vyriausiosios specialistės Faustos Viktorijos Osičnaitės, įsipareigojimų laikotarpiu (5 arba 6 metų) pagal šią veiklą pareiškėjas pasižada naudotis specializuotų konsultantų teikiamomis konsultacinėmis paslaugomis. Antroje augalų vegetacijos pusėje piktžoles naikinti tik mechaninėmis priemonėmis; augalų apsaugos produktus, turinčius tos pačios veikliosios medžiagos, naudoti ne dažniau kaip du kartus per vegetacijos laikotarpį. Nenaudoti toksiškų ir labai toksiškų, paženklintų „T“ bei „T+“ augalų apsaugos produktų. Laikantis kiekvienai rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos sudaryti ir vykdyti sėjomainos planą; kiekvienais metais vadovaujantis dirvožemio ir (arba) augalo laboratoriniais tyrimais sudaryti ir vykdyti tręšimo planą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Suskaičiavo: pigesnių Velykų Lenkijoje ieškantiems lietuviams teks nusivilti3
Atvykus į Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančius Suvalkus, miestelio turguje girdisi lietuviški balsai. Užsukus į vietinę maisto prekių parduotuvę, balsai dar garsesni. Lietuviai į Lenkiją vis dar traukia įsigyti pigesnių prekių. Patikrinus...
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?11
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu13
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...