„Padidėja mums apie 30 proc. Žinot, tai yra kaip ir turto mokestis. Žemės mokestis. Žemė mums – pagrindinė priemonė, mes ją dirbam. Ir kiekvienas mokesčių padidinimas mus liečia“, – sakė Ginkūnų agrofirmos valdybos pirmininkas Arūnas Grubliauskas.

„Prienų rajono ūkininkas guodėsi, kad jam 2,5 karto padidėjo mokesčiai. Teko girdėti, kad ir iki trijų kartų padidėję yra mokesčiai. Čia Šilutės ūkininkai taip pat skundėsi“, – pasakojo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Pasirodo, padidėjo ne pats žemės mokestis, bet jo sudedamoji dalis – žemės vertė, kurią kas penkerius metus perskaičiuoja Registrų centras.

„Registrų centras, taikydamas masinio vertinimo būdą, sausio 1 d. nustato naujas vidutines rinkos vertes, todėl ir buvo perskaičiuotas“, – informavo Šiaulių mokesčių inspekcijos atstovė Jolita Bublienė.

Per penkerius metus vidutinė žemės rinkos vertė išaugo daugiau nei 40 proc. Didžiausias pokytis ūkininkams – žemės ūkio paskirties sklypų vertė padidėjo beveik 80 proc. Kiek daugiau nei 30 proc. kilo komercinė žemės vertė. Mažiau, bet vis tik augo pramonės ir sandėliavimo bei gyvenamųjų teritorijų žemės vertė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu toje teritorijoje esantis žemė sklypas yra kažkoks kaimyninis parduodamas, žemės pardavimo vertė yra žinoma Registrų centrui t. y. išvedamas toje teritorijoje esančios žemės vertės vidurkis“, – aiškino Šiaulių rajono vicemeras Eimantas Kirkutis.

Paradoksas, tačiau žemės ūkio paskirties sklypų vertė kilo visai ne dėl ūkininkavimo. Tokio tipo žemė perkama ir saulės elektrinėms ar vėjo jėgainėms statyti. Dažnai ją įsigyja ir verslininkai, kure vėliau žemės paskirtį pakeičia.

„Žemės mokestis pakilo daugiau ten, kur įvyko sandorių perkant žemės ūkio paskirties žemę su tikslu toje žemėje uždirbti ne iš žemės ūkio veiklos“, – teigė R. Juknevičius.

„Perka žemės ūkio paskirties sklypus verslininkai, po to juos išskaido į sklypelius ir parduoda kaip gyvenamosios paskirties sklypus. Tai ten truputėlį kartais ir išsikreipia pati vertė“, – kalbėjo E. Kirkutis.

Ūkininkai pyksta, kad ant jų pečių kraunami didesni mokesčiai, kurie net nesusiję su jų veikla.

„Kodėl ūkininkas, augindamas bulves ir gaudamas pajamas už tų bulvių pardavimą, turi susimokėti papildomai, didesnius mokesčius, jei kažkur netoliese kažkas pirko labai brangiai žemę ir ją pirko ne žemės ūkio veiklai“, – piktinosi  Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Žemė gali būti nors ir auksinė, bet koks skirtumas, bulvių ten auga lygiai tiek pat.

Ūkininkai norėtų, kad žemės vertė būtų skaičiuojama ne pagal aplinkinių sklypų kainą, bet pagal derlingumą. Dabar ūkininkams sudarytos skirtingos sąlygos.

„Ūkininkai sutinka mokėti žemės mokestį priklausomai nuo to, kiek iš tos žemės galima uždirbti pinigų. O ne tai, kad ta žemė gali būti nors ir auksinė, bet koks skirtumas, bulvių ten auga lygiai tiek pat“, – sakė R. Juknevičius.

Žemės mokesčio tarifą, kuris siekia nuo 1/100 iki 4 proc. nustato kiekviena savivaldybė atskirai. Dalis gyventojų, pensininkų, neįgaliųjų ar socialiai remtinų gali būti nuo šio mokesčio atleisti. Mokesčių inspekcijos duomenimis, beveik 400 tūkst. žemės savininkų iki lapkričio vidurio turi sumokėti 59 mln. eurų. Pernai ši sumą siekė apie 40 mln. eurų.