Pavojingoje zonoje

Ekonomika – svyruojanti, o kontrabanda, atrodo, visada stabili. Regis, jos negąsdina nei pasienyje nutiestos dygliuotos vielos, nei žvalgybos dronai. Gali susidaryti įspūdis, kad rūkalų kontrabandos variklis – negęstantis.

Iš pagrindinių kontrabandos rūšių rūkalų kontrabandos mastai jau keliolika metų yra didžiausi: nelegaliais rūkalais prekiaujančių vietų Lietuvoje užfiksuota apie 1 869, alkoholiu – 1 468, degalais – 658. Tokius skaičius pateikianti viešoji įstaiga „Lietuva be šešėlio“ apgailestauja, kad negirdėti iniciatyvų ir sprendimų, kaip ketinama mažinti juodosios statistikos skaičius.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas „Kauno dienai“ sakė, kad dabartinis laikotarpis kontrabandai yra palankus, todėl reikia imtis efektyvesnių jos pažabojimo būdų.

Svarbu: A.Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad dabartinis laikotarpis kontrabandai yra palankus, todėl reikia imtis efektyvesnių jos pažabojimo būdų. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

„Artimiausiu metu kova su kontrabanda pareikalaus papildomų pastangų, nes Lietuvos ekonomika yra aukštos infliacijos zonoje. Vartotojai dabar kenčia nuo perkamosios galios kritimo. Sumažėjus perkamajai galiai, didėja tolerancija nelegaliems rūkalams, todėl, suprantama, daugės linkusiųjų pirkti nelegalias cigaretes. Galima sakyti, kad artimiausiu metu suvaldyti kontrabandą bus nelengva, bet, aišku, yra išeitis, kaip būtų galima tą problemą išspręsti. Valstybė turėtų investuoti į efektyvesnį krovinių tikrinimą, aprūpinti tarnybas naujausiais skenavimo prietaisais, kurie tą kontrabandą galėtų aptikti“, – sakė A.Izgorodinas.

Sumažėjus perkamajai galiai, didėja tolerancija nelegaliems rūkalams, todėl, suprantama, daugės linkusiųjų pirkti nelegalias cigaretes.

Suaktyvėjo smulkieji vežėjai

Apie kontrabandai augti palankias ekonomikos realijas byloja ir pastarųjų mėnesių kontrabandos gabenimo tendencijos. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo Giedriaus Mišučio, suaktyvėjo smulkieji vežėjai, lengvaisiais automobiliais gabenantys santykinai nedidelius rūkalų kontrabandos kiekius.

Apibūdindami tipinius smulkiuosius rūkalų kontrabandos gabentojus, pareigūnai atkreipia dėmesį, kad jie dažniausiai naudojasi dujinę įrangą turinčiais senais automobiliais. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį muitinės pareigūnai vos per parą Raigardo kelio poste sulaikė penkis smulkią kontrabandą gabenančius automobilius. Dviejuose iš jų kontrabanda slėpta ypač sudėtingai – dvigubuose (vienas kurių būna realiai veikiantis) dujų balionuose.

Didesniems kontrabandos kiekiams gabenti dažniausiai naudojamas geležinkelis, nes jo kontrolėje iki šiol esama spragų, pro kurias galima pravežti didesnius rūkalų krovinius. Jie dažnai slepiami po biriais kroviniais – užkasti kalkakmeniu ar dolomitu. Taip gabenamos rūkalų kontrabandos vertė gali viršyti ir 100 tūkst. eurų.

Prie rūkalų kontrabandos upių užtvenkimo turėtų žymiai prisidėti spalio pirmąją savaitę Kenos pasienio punkte pradėjusi veikti per Baltarusijos ir Lietuvos sieną važiuojančių traukinių rentgeno kontrolės sistema. Savo darbą atlieka ir fizinė siena su Baltarusija, tiesa drąsiausi kontrabandininkai vis dar ją bando įveikti, todėl labai svarbu, kad kuo greičiau palei visą pasienį veiktų stebėjimo sistema. Visame pasienio ruože ji kol kas neįrengta. Be to, nusikaltėliai ieško vis naujų kontrabandos gabenimo būdų. Pavyzdžiui, kasmet dažnėja rūkalų gabenimo per sieną dronais atvejų.

Parama valstybės biudžetui

Prie kontrabandos paklausos didėjimo prisideda ir nuolat didėjančios legalių rūkalų kainos. Šiuo metu galioja Seimo priimtos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis nutarta kasmet iki 2024-ųjų nuosekliai didinti akcizus visų rūšių rūkalams ir alkoholiui.

Kaip „Kauno dieną“ informavo Finansų ministerija, dėl 2021 m. visiems tabako produktams taikytų didesnių akcizų tarifų biudžetas papildomai gavo apie 19,1 mln. eurų akcizų pajamų. Per 2022 m. sausio–birželio mėnesius už apdorotą tabaką, kaitinamojo tabako produktus ir elektroninių cigarečių skystį iš viso jau gauta 168,4 mln. eurų pajamų.

Skaičiavimų nėra

„Čia yra dvi medalio pusės. Reikia suprasti ir gyventojus, nes Lietuvoje dabar yra 20 proc. infliacija, todėl gyventojų situacija yra tokia pat bloga kaip ir COVID-19 piko metu – žmonės kenčia nuo aukštos infliacijos, nuo aukštų kainų. Manau, kai yra tokia padėtis, mūsų valdžia turėtų aktyviau imtis priemonių, kaip palengvinti gyventojams tenkančią naštą. Pavyzdžiui, vieni iš variantų būtų arba laikinas pridėtinės vertės mokesčio mažinimas, arba įvairių akcizų mažinimas“, – sakė ekonomistas A.Izgorodinas ir pabrėžė, kad dėl padidėjusio kontrabandinių rūkalų patrauklumo mūsų šalies biudžetas paranda milijonines pajamas.

Kiekvienas legaliai parduotas cigarečių pakelis didžiausią finansinę naudą duoda ne gamintojams, bet valstybei, nes rūkalų apmokestinimas siekia net 79 proc. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Laimonas Rimkus informavo, kad, pardavus 4 eurus kainuojantį vieną 20 vienetų cigarečių pakelį, biudžetas gauna net 3,17 euro (akcizas sudaro 2,47 euro, PVM – 0,69 euro).

Žinant, kad Lietuvoje užfiksuota beveik 2 tūkst. nelegaliomis cigaretėmis prekiaujančių taškų (kiek neužfiksuota?), nesunku suprasti, kokie finansiniai srautai dėl rūkalų kontrabandos nuteka ne į valstybės biudžetą, bet į nusikaltėlių kišenes. Preliminariais skaičiavimais, valstybė dėl to gali prarasti iki 100 mln. pajamų per metus. Nusikaltėlių pelnai – dar didesni. Baltarusijos mažmeninėje rinkoje cigarečių pakelis parduodamas už maždaug 0,8 euro, o į Lietuvą atgabenta nelegali produkcija jau įvertinta mažiausiai tris kartus brangiau.

Įspūdingos sumos patenka priešiškų struktūrų nuosavybėn, ir tai yra akivaizdi grėsmė bet kurios šalies nacionaliniam saugumui.

Remia priešiškas jėgas

Dienraštis jau yra rašęs, kad neabejojama, jog lietuviškais kontrabandininkų susivienijimais naudojamasi Lietuvai priešiškų valstybių tikslams pasiekti. Į tai atkreipė dėmesį Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.

„Dabartinis Putino režimas yra mafijos režimas. Kontrabanda yra susijusi su Rusijos valdžia ir labiausiai – su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Tos tarnybos su jų parankiniais Lietuvoje yra kontrabandos grupuočių stogas“, – „Kauno dienai“ sakė M.Laurinavičius.

Anot jo, cigarečių kontrabanda iš principo negali nesisieti su Rusijos ir Baltarusijos įtakingais veikėjais.

„Prekyba rūkalais – dalis Lietuvos ekonomikos. Tos dalies ekonomikos generuojamos lėšos yra milžiniškos. Tačiau įspūdingos sumos patenka priešiškų struktūrų nuosavybėn, ir tai yra akivaizdi grėsmė bet kurios šalies nacionaliniam saugumui“, – pabrėžė M.Laurinavičius.

Pelnosi: M.Laurinavičiaus teigimu, cigarečių kontrabanda iš principo negali nesisieti su Rusijos ir Baltarusijos įtakingais veikėjais. (V. Balkūno/BNS nuotr.)

Tarptautinėje žiniasklaidoje plačiai buvo aprašyta istorija apie Estijos pasienyje veikusių cigarečių kontrabandininkų areštus ir atskleistus jų ryšius su Rusijos federalinio saugumo tarnyba.

„BuzzFeed News“ žurnalisto tyrime konstatuojama, kad Estijoje sulaikytus kontrabandininkus Rusija naudojo kaip šnipus ir informatorius – jiems buvo pavesta rinkti žinias apie Estijos karinių bazių išsidėstymą, pareigūnų patruliavimo laiką ir taktiką, stebėjimo kamerų vietas, vykdomas karines pratybas, kariuomenės transporto priemonių judėjimą, sienos apsaugos pareigūnų pomėgius, silpnybes ir pan.

Tokį darbą atliko ne pavieniai kontrabandininkai, bet jų grupuotės. Pavyzdžiui, vienas iš sulaikytųjų Estijoje jau ne pirmus metus vadovavo maždaug dešimties smulkiųjų nusikaltėlių grupei.

Srautas nemažėja

– Ar fizinio barjero (dygliuotos vielos) įrengimas pasienyje su Baltarusija turėjo įtakos cigarečių kontrabandos mastui?“ – „Kauno diena“ pasiteiravo VSAT patarėjo viešiesiems ryšiams G.Mišučio.

– Kaip žinoma, fizinę sienos apsaugą sudaro ne tik fizinis barjeras, bet visas kompleksas inžinerinių įrenginių ir kitų priemonių, leidžiančių tinkamai saugoti valstybės sieną. Kuo greičiau nustatomas valstybės sienos pažeidimas, tuo didesnė tikimybė jį užkardyti. Prie to prisideda ne tik tokie inžineriniai įrenginiai, kaip tvoros, bet ir sienos stebėjimo sistemos ir kitos priemonės, suteikiančios galimybę greičiau identifikuoti valstybės sienos pažeidimus. Tokios sistemos kol kas neįrengtos visame valstybės sienos ruože su Baltarusija.

Sienos stebėjimo sistemų ir fizinio barjero įrengimas nepaveikė kontrabandos masto, tačiau pasikeitė jos gabenimo būdai. Šiuo metu kontrabandai gabenti vis dažniau pasirenkami „nuotoliniai“ kontrabandos gabenimo būdai: pasitelkiami dronai arba pasinaudojant vandeniu iš Baltarusijos į Lietuvą bandoma leisti cigarečių plaustus.

– Praėjusiais metais akcentuota, kad kontrabandinių rūkalų sulaikymo efektyvumą mažina tai, kad pasienyje su Baltarusija yra daug atkarpų, kurių neaprėpia stebėjimo kameros. Ar pastaruoju metu aprėptis didėja?

– Modernių stebėjimų sistemų diegimas pasienyje su Baltarusija šiuo metu yra vienas svarbiausių darbų – planuojama, kad iki šių metų pabaigos visą Lietuvos sieną su Baltarusija VSAT galės kontroliuoti būtent tokiomis sistemomis.

– Ne kartą minėta, kad daugiausia spragų rūkalų kontrabandai yra geležinkelių ruožuose, nes trūksta rentgeno sistemų. Kokie pokyčiai šiais metais įgyvendinti užtikrinant kokybiškesnę kontrolę geležinkelio ruožuose?

– Pasak Muitinės departamento, rentgeno kontrolės sistema Kenos pasienio kontrolės punkte pradėjo veikti šių metų rudens pradžioje. Tikėtina, kad tai sumažins cigarečių kontrabandos geležinkeliais srautą, tačiau rūkalų gabenimo geležinkelio transportu rizikos lygis vis dar išlieka aukštas.

– Kokia yra statistika, fiksuojant rūkalų kontrabandininkų bandymus naudotis dronais?

– Kaip minėjau, rūkalų kontrabanda nemažėja, bet keičiasi gabenimo būdai, t. y. dažniau naudojami dronai kontrabandai gabenti.