Ukrainiečiai darbo randa ir prekybos tinkluose, ir mažose kavinėse

Lietuvoje daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, vis daugiau jų ieško ir randa darbą. Vieni darbo pasiūlymų sulaukia registracijos centruose, kuriems apie laisvas vietas praneša darbdaviai arba Užimtumo tarnyba, kitiems padeda juos priglaudę žmonės, o daliai tenka vartyti skelbimus ar kitaip ieškoti, kaip užsidirbti.

Užimtumo tarnyba: įsidarbino 5 tūkst. pabėgėlių, 8,5 tūkst. dar ieško darbo

Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje su tarnybos pagalba jau įsidarbino 3,4 tūkst. ukrainiečių, o iš viso darbo rinkoje sėkmingai integravosi apie 5 tūkst. iš Ukrainos atvykusių karo pabėgėlių. Didžioji dalis darbdavių pabėgėlius įdarbina neterminuotai.

Dalis darbo ieško pagal įgytą specialybę, kiti nori įsidarbinti greičiau, todėl imasi nekvalifikuoto darbo. Taip pat ryškėja tendencija, kai išsilavinę ukrainiečiai ieško darbo ir pagal specialybę, ir pagal rinkos pasiūlymus. Aukštos kvalifikacijos darbą dirba apie 6 proc. visų įdarbintų ukrainiečių.

Daugiausia įsidarbinusiųjų yra didžiuosiuose šalies miestuose, taip pat Druskininkuose ir Palangoje, kiek mažiau – Neringoje, Birštone. Ukrainiečiai darbą jau rado 57-ose iš 60 savivaldybių. 

Užimtumo tarnybos duomenimis, apie 40 proc. ukrainiečių nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą, bet apie pusė jų nurodė ieškantys jo nereikalaujančių darbų, beveik kas trečias pasirengęs dirbti ir nekvalifikuotą darbą.

Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruota daugiau nei 8,5 tūkst. darbo ieškančių ukrainiečių. Kovą 4,5 tūkst. darbdavių tarnyboje jiems įregistravo 10,2 tūkst. darbo pasiūlymų – daugiausiai jų pateikė gamybos, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo, prekybos įmonės. 

Kliūtys – mažesnė ukrainiečių motyvacija, darbo laikinumas  

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis sako, kad bendrovės restoranuose jau dirba virš 130 ukrainiečių.

„Iki karo priimdavome vyrus, dabar moteris. Dabar dažniausiai būna nekvalifikuoti žmonės, dirbę kitus darbus. Ateina žmonės, bet mūsų poreikis yra didesnis. Iki karo atvykdavo žmonės užsidirbti, tai ir dirbdavo, o dabar yra visokių, jie mažiau motyvuoti dirbti – jie neplanavo čia važiuoti, psichologinė būsena sunki, nes namuose liko kariauti artimieji“, – BNS teigė G. Balnis. 

Padėti ukrainiečiams padedame, bet ilgesniam darbui ieškomės ir kitų darbuotojų, pavyzdžiui, kirgizų.

Anot jo, visų norinčiųjų įmonė neįdarbina, nors maitinimo sektorius, ypač pajūryje, galėtų įdarbinti apie 2,5 tūkst. žmonių.

„Kas iš to, jeigu turėsime kiekį, bet nebus rezultato. Mums reikia, kad kažkas darbus padarytų“, – kalbėjo asociacijos atstovas. 

Be kita ko, jis pastebėjo, kad daugelis nuo karo prieglobstį Lietuvoje radusių ukrainiečių neslepia, kad dirbs laikinai, o pasibaigus karui iškart išvyks namo: „Padėti ukrainiečiams padedame, bet ilgesniam darbui ieškomės ir kitų darbuotojų, pavyzdžiui, kirgizų“.

Reginos Mondeikės individualios įmonės savininkė, turinti kelias kavines Šiauliuose, BNS sakė ruošdamasi vasaros sezonui ieškojusi trijų darbuotojų. Per pažįstamus, priėmusius pabėgėlius, ji rado dvi moteris ir vaikiną, kuris dirbs vairuotoju.

„Viena dirbs prie baro, kita rūpinsis virtuvės reikalais, dabar mokosi pagrindinių žodžių lietuviškai, dirba virtuvėje paprasčiausius darbus. Susitarėme, kad gaus daugiau nei minimalią algą. Bus arbatpinigių. Turiu dar vieną nusižiūrėjusi, kuri kepa tortus, pyragus. Žada bent metus likti Lietuvoje, nes jos namai sugriauti, jau galvojame apie bendrą verslą“, – kalbėjo ji.   

Kauno trikotažo gamintoja „Omniteksas“ ketina įdarbinti 10 siuvėjo amatą išmanančių ukrainiečių.

„Ateina ir su patirtimi ir be jos, kitos moterys prisipažino siuvusios kažką tik sau. Kadangi pas mus masinė gamybą, reikia turėti patirties“, – BNS sakė „Omnitekso“ administratorė Rasa Stankevičiūtė. 

Ji pabrėžė, kad ukrainietėms darbo vietos sukurtos specialiai.

Prekybos tinkluose – šimtai ukrainiečių

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, tinklo parduotuvėse, maisto gamybos cechuose ir logistikos sandėliuose jau dirba 169 karo pabėgėliai iš Ukrainos. 

„Lidl Lietuvos“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė sako, kad įmonė pasiruošusi priimti apie 150 ukrainiečių.

„Galime jiems pasiūlyti darbą 50-tyje parduotuvių visoje Lietuvoje, Kaune esančiame logistikos centre bei centriniame biure Vilniuje. Šiuo metu mūsų prekybos tinkle jau dirba 60 ukrainiečių, dar tiek pat turėtų prisijungti artimiausiomis dienomis“,  – BNS pranešė ji.

Visi „Lidl“ įdarbinti ukrainiečiai gauna 100 eurų „Lidl“ dovanų kortelę įsigyti būtiniausių prekių.

„Iki“ dirbą rado 85 Ukrainos piliečiai. „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ Žmonių ir kultūros departamento vadovė Edita Jakučionytė-Lukšė sako, kad artimiausiu metu planuojama įdarbinti dar bent 30 žmonių.

„Darbo vietas Ukrainos piliečiams suteikiame tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Darbuotojai iš Ukrainos mūsų prekybos tinkle dažniausiai imasi salės darbuotojų ir kasininkų-pardavėjų pareigų, žmones taip pat ketiname įdarbinti ir į administraciją“, – tvirtino E. Jakučionytė-Lukšė.

„Iki“ įdarbintiems ukrainiečiams pirmuosius tris mėnesius prie atlyginimo suteikia 100 eurų dovanų korteles, o po šešių mėnesių bus išmokėta dar 200 eurų.

„Rimi“ atstovės Gabrielės Šerėnienės teigimu, tinklo parduotuvėse jau dirba 73 ukrainiečiai. 

„Buvome viena iš pirmųjų bendrovių, garsiai išreiškusių savo norą įdarbinti Ukrainos pabėgėlius ir taip padėti susikurti jiems pragyvenimo šaltinį Lietuvoje – tai mums padaryti paskatino didžiulė patirtis, sukaupta įdarbinant užsieniečius, tarp jų ir Afganistano karo pabėgėlius“, – BNS teigė ji. 


Šiame straipsnyje: karas UkrainojekarasPabėgėliaidarbas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių