- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko valdyba dviem ekonomikos srities mokslininkams skyrė 10 tūkst. ir 5 tūkst. eurų vertės premijas. Vlado Jurgučio premija skirta Audingai Baltrūnaitei už aktualų mokslinį darbą apie ryšį tarp politinių partijų rėmimo ir viešųjų pirkimų baigties, o premija už ekonomikos srities disertaciją – Karoliui Liaudinskui, nagrinėjusiam Lietuvos ir kitų Europos šalių finansinių tarpininkų kainodarą, rizikos valdymą ir racionalumą.
Vlado Jurgučio vardo premijos laimėtoja A. Baltrūnaitė moksliniame darbe „Political Contributions and Public Procurement: Evidence from Lithuania“ („Politikų rėmimas ir viešieji pirkimai“), publikuotame viename geriausių ekonomikos mokslo akademinių žurnalų „Journal of the European Economic Association“, analizuoja, ar įmonės, remdamos politinių partijų kampanijas, sulaukia didesnės sėkmės viešuosiuose pirkimuose. Autorė, remdamasi Lietuvos duomenimis ir kūrybiškai pasinaudodama įstatymo pakeitimais, uždraudusiais verslui remti politines partijas, nustato, kad viešųjų pirkimų konkursų laimėjimo sėkmė įmonėms, rėmusioms politikus iki įstatymo priėmimo, sumenko 5 proc. punktais įsigaliojus draudimui remti.
„Mano prielaida buvo ta, kad yra du būdai, kaip galima pasiekti norimą rezultatą nepažeidžiant įstatymų ir išvengiant nereikalingo žiniasklaidos dėmesio – apibrėžiant itin siauras konkurso sąlygas, kad jas realiai atitiktų tik tam tikra įmonė, arba nutekinant konfidencialią informaciją, pavyzdžiui, apie laimėjimui „reikiamą“ kainą. Analizuoti duomenys patvirtino pastarąją schemą“, – teigia A. Baltrūnaitė, šiuo metu dirbanti ekonomiste Italijos centriniame banke.
Anot jos, šis tyrimas yra originalus tuo, kad iliustruoja, kokią realią naudą įmonėms duoda parama politikai. Papildomi skaičiavimai, be kita ko, parodė, kad dėl dirbtinai išaugintų kainų viešasis sektorius viešiesiems pirkimams išleisdavo gerokai daugiau lėšų. Šios įžvalgos palaiko politinių kampanijų skaidrinimo šalininkų nuomonę, argumentuojančių, kad reikėtų riboti privačiojo sektoriaus įtaką valstybiniam sektoriui.
K. Liaudinskas disertacijoje „Essays in Financial Intermediation“ („Finansinis tarpininkavimas“) įrodo, kad kapitalas ne visada paskirstomas efektyviai, nes dėl informacijos asimetrijos net ir sėkmingai dirbančioms įmonėms yra brangu keisti bankus, o šie gali tuo pasinaudoti, priversdami jas permokėti už paskolas. Remdamasis Lietuvos bankų sektoriaus duomenimis, K. Liaudinskas nustato, kad probleminių bankų uždarymas gali ne tik sustiprinti finansinį stabilumą, bet ir reikšmingai sumažinti skolinimosi kainą verslui, priverstam ieškoti naujo banko. Tiesa, toks teigiamas efektas nebuvo nustatytas tiriant sveiko banko filialo uždarymą tinklo optimizavimo tikslais.
Autorius disertacijoje taip pat nagrinėja finansinio tarpininkavimo klausimus: daro išvadą, kad profesionalūs investicijų valdytojai ne visada elgiasi racionaliai, o visiškai automatizuoti akcijomis prekiaujantys algoritmai tokios problemos išvengia.
„Išvados, gautos tiriant bankų uždarymo atvejus, yra svarbios siekiant sukurti geresnes skolinimosi sąlygas verslui ir užtikrinti šalių finansinį stabilumą. O algoritmų elgsenos tyrimo rezultatai padeda nuspėti tolesnę finansų pasaulio raidą, suvokti robotizacijos galimybes ir įvertinti vieną kertinių prielaidų ekonomikos teorijoje – kad žmonės visada priima racionalius sprendimus“, – teigia premijos laureatas K. Liaudinskas, šiuo metu dirbantis tyrėju Norvegijos centriniame banke.
Lietuvos bankas kiekvienais metais rugpjūčio–rugsėjo mėn. kviečia ekonomikos mokslininkus ir apsigynusius disertaciją ekonomikos ir finansų mokslų daktarus teikti paraiškas gauti premiją. Pateiktus darbus vertina komisija, kurią sudaro mokslininkai iš Lietuvos banko Tyrimų centro, Lietuvos ir užsienio universitetų atstovai. Šiemet komisija nagrinėjo 5 mokslo darbus Vlado Jurgučio premijai gauti ir 5 paraiškas premijai už ekonomikos mokslo disertaciją.
Lietuvos banko Vlado Jurgučio premija įamžina akademiko profesoriaus Vlado Jurgučio, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, nuopelnus nacionalinei bankininkystei. Jos dydis – 10 tūkst. eurų. Lietuvos banko premija už ekonomikos srities disertaciją skiriama siekiant apdovanoti geriausių ekonomikos arba su ja susijusių sričių disertacijų, apgintų per paskutinius dvejus metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., autorius. Jos dydis – 5 tūkst. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...