Daugiabučių, kuriuose yra liftai, pirmų ir antrų aukštų gyventojai, jau kuris laikas gauna sąskaitas su mokesčiais už lifto priežiūrą, nors juo nesinaudoja. Pasirodo, Vyriausybė vasarą pakeitė kai kuriuos teisės aktus, ir pirmų bei antrų aukštų gyventojai, lygiai kaip ir kiti, turi mokėti už visą name esantį turtą. Valdžios institucijos aiškina, kad pagal teisės aktus liftas yra daiktas, o ne paslauga. Jis – bendrojo naudojimo nuosavybė.

Pernai rugpjūtį Vyriausybė pakeitė beveik 15 metų galiojusius Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Juose  nurodoma, kad namą prižiūrintis administratorius ar bendrija proporcingai gyventojų turimam plotui kas mėnesį renka mokesčius už lifto naudojimą ir priežiūrą.

Tiesa, palikta išlyga – jei pirmų ir antrų aukštų gyventojai nesinaudoja liftu, jie nemoka už jo veiklai reikalingą elektrą, tačiau kaip namo bendrasavininkiai, vis tiek privalo mokėti už turto priežiūrą – lifto techninį aptarnavimą. Daugiabučių administratoriai netruko sureaguoti ir ėmė visiems namų gyventojams skaičiuoti mokesčius už lifto priežiūrą.

„Už elektros sąnaudas moka gyventojai nuo 3 aukšto. Visus pinigus, kuriuos gyventojai sumoka už lifto techninę priežiūrą, atiduodame liftų priežiūros bendrovėms, nes mes vykdome tik pinigų surinkimo funkciją“, – aiškina UAB „Mano būstas“ atstovas Paulius Ugianskis.

Inicijavus teisingumo ir aplinkos ministerijoms bei kitoms institucijoms teisės aktai pakoreguoti taip, kad liftas imtas laikyti daiktu, o ne paslauga. Jis esą bendrojo naudojimo nuosavybė. Panašų išaiškinimą, tik kalbant apie kitus bendrojo naudojimo objektus name, savo išaiškinimą yra pateikęs ir Aukščiausiasis teismas. Šia teisininkų nuostata ir vadovaujasi valdžios institucijos.

„Tie, kurie liftu nesinaudoja, gali būti atleisti nuo moeksčio, tačiau, kai name gvena daug žmonių, pavyzdžiui, devintame aukšt gyvenantys sakys – kodėl, tegul moka visi. Tai gobšumo apsireiškimas, bet mes manome, kad dar pakeitimus teiksime Seimui. Jie įstrigo teisėtvarkos komitete. Mes dar bandysime ieškoti sprendimų, kurie tenkintų visas puses“, – tvirtina aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Seimo teisininkai, kurie jau nepritarė Aplinkos ministerijos inicijuotoms civilinio kodekso pataisoms, laikosi Aukščiausiojo teismo išaiškinimo, todėl nesutinka, kad būtų teikiami nauji teisės aktų pakeitimai.

„Bandysime pakeisti šį nutarimą. Bet daug optimizmo nėra. Tai susiję su Konstitucija, turto valdymų. Tai – teisininkų daržas. Jie turi pasakyti galutinę išvadą, bet turėtume rasti formulę, tenkinačią visas puses“, – sako K. Trečiokas.

Dabar aplinkos ministerijoje inicijuojamas siūlymas, kad pakeitimų vėl imtųsi vyriausybė, pakeisdama bendrojo naudojimo objektų aprašą, tuomet remdamiesi Civiliniu kodeksu, daugiabučių bendrasavininkiai galėtų priimti sprendimus balsų dauguma ir mokesčiai už lifto priežiūrą nebūtų skaičiuojami pirmųjų aukštų gyvenrtojams. Kada galima laukti tokių pakeitimų – nežinia.