Jaunimo vidutinė nedarbo trukmė per metus sutrumpėjo 2 dienomis iki 137, kai bendra – 245 dienas. Tarp ilgalaikių bedarbių  jaunimo yra mažiausiai – 8,7 proc.  

Pasak tarnybos, kas antras joje registruotas jaunuolis – neįgijęs profesinio ar aukštojo išsilavinimo. Pastaraisiais metais ši tendencija tik sustiprėjo – jų skaičius išaugo 1,7 proc. Tuo metu išsilavinimą įgijusio jaunimo statistika per metus beveik nepasikeitė – liepos pradžioje jie sudarė 25,6 proc., prieš metus – 25,9 proc.  

„Esminės jaunimo nedarbo priežastys glaudžiai susijusios su struktūriniu neatitikimu tarp darbo rinkos poreikių ir kompetencijų. Taip pat trūksta darbo patirties, o tai sukuria uždarą ciklą – be patirties sudėtinga įsidarbinti, o nedirbant – patirties įgyti neįmanoma. Pastebimas vis didesnis atotrūkis tarp įgyto išsilavinimo ir realių darbo rinkos lūkesčių“, – pranešime sakė tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Visgi aukštasis išsilavinimas taip pat negarantuoja greito įsidarbinimo. Penktadalis tarp registruoto jaunimo yra baigę universitetus bei kolegijas (20,6 proc.). Ir pernai, ir šiemet tokių klientų skaičius išlieka vienodas – po 6,3 tūkst.

Didžioji dalis jaunimo į Užimtumo tarnybą kreipėsi ne pirmą kartą (76,6 proc.) ir tik kas ketvirtas (23,4 proc.) – pirmą – tokių liepos 1 dieną buvo 300 (4,8 proc.) daugiau nei pernai tokiu pat laiku.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones per pusmetį įsitraukė 2,1 tūkst. jaunų žmonių – dviem trečdaliais (66,2 proc.) mažiau nei prieš metus.

Nedirbančio jaunimo mažiausiai yra Neringoje (0,9 proc.), daugiausiai – Kaune (10,6 proc.). Per metus jaunimo nedarbas labiausiai augo Molėtų rajone ir Palangoje (po 1,3 proc. punkto), labiausiai sumažėjo – Pakruojo (2,5 proc. punkto) bei Birštono (2,2 proc. punkto) savivaldybėse.