Oficialiai šiuo metu darbo neturi 7,8 tūkst. daugiau moterų nei vyrų. Neaktyvių darbingo amžiaus vyrų per metus sumažėjo 39,5 tūkst., o moterų – 33,2 tūkst. – šie duomenys pateikiami naujausioje darbo rinkos apžvalgoje.

„Atotrūkį tarp moterų ir vyrų nedarbo išaugino pandemijos laikotarpiu pasikeitusios aplinkybės ne tik atitinkamuose versluose (ypač paslaugų sektoriuje), bet ir sunkumai derinti šeimos poreikius su darbo įsipareigojimais. Nedarbo žirklės išliko nemažos ir iki šiol negrįžo į ankstesnę apylygę poziciją, kaip buvo prieš dvejus metus. Tada nedirbančių vyrų skaičius buvo netgi šiek tiek didesnis nei moterų, ir skirtumas siekė apie 500. Tikimės, kad pokyčiai ir naujovės užimtumo sistemoje bei Darbo kodekso pakeitimai turės teigiamą įtaką didinant moterų užimtumą“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pasak Užimtumo tarnybos specialistų, sparčiau darbo neturinčių vyrų skaičius mažėjo ir šį birželį – 2,3 tūkst., kai moterų – 1,5 tūkst.

Jaunimo ir vyresnių nei 50 metų asmenų grupėse moterų situacija yra panaši. Tarp nedirbančio jaunimo iki 29 metų (25,3 tūkst.) merginos sudaro 53 proc., o vyresnių nei 50 metų asmenų grupėje (65,1 tūkst.) – 51,3 proc.

Šį birželį 3,8 proc. didėjo besiregistruojančių moterų srautas, o vyrų kreipėsi 2,5 proc. mažiau.

Didžiausias moterų nedarbas liepos 1 d. fiksuotas Akmenės rajone – 16,5 proc., Kalvarijoje – 13,9 proc., Lazdijų rajone – 13,2 proc., Visagine bei Kazlų Rūdoje – po 12,8 proc.

Mažiausiai nedirbančių moterų – Neringoje (3 proc.), Birštone (4,5 proc.), Kretingos rajone (5 proc.), Klaipėdos rajone (5,3 proc.) ir Skuode (5,9 proc.).

Vyrų situacija nepalankesnė Lazdijuose (14,7 proc.), Ignalinoje (14 proc.), Zarasuose (13,8 proc.), Kalvarijoje (12,1 proc.) ir Anykščiuose (12 proc.). Mažiausiai jų registruota Neringoje (2,4 proc.), Klaipėdos rajone (3,8 proc.), Kretingoje (4,2 proc.), Skuodo (4,7 proc.) ir Šiauliuose (5,8 proc.).

Teigiama birželio tendencija – pagal darbo sutartis dirbti pradėjo daugiau moterų nei vyrų. Užimtumo tarnybos duomenimis, terminuotam laikotarpiui įsidarbinusios moterys sudarė 66,5 proc., neterminuotai – 50,4 proc. Daugiau moterų – 899 įdarbintos subsidijuojant, vyrų tokiu būdu pradėjo dirbti 801.

Taip pat daugiau klienčių moterų ryžosi įgyti naujų kompetencijų – birželį profesiniame mokyme pradėjo dalyvauti 842 iš 1,4 tūkst. asmenų. Daugiau moterų – per 4,5 tūkst. nusprendė įgyti naujų kompetencijų ir pirmąjį šių metų pusmetį (iš viso 8,2 tūkst. klientų). Dauguma jų (51,7 proc.) buvo 30-49 metų amžiaus, 28,1 proc. – 50+ ir 20,3 proc. – jaunos moterys iki 29 metų.

Tarp moterų paklausiausia socialinio darbuotojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa – ją pasirinko 788 klientės. Apskaitininko modulinė (622), slaugytojo padėjėjo modulinė (349), grafinio dizaino, fotografijos ir videoprodukcijos kūrimo neformaliojo ir kosmetiko modulinė (po 223) – šiemet populiariausios profesinio mokymo programos tarp naują profesiją norinčių įgyti moterų.