- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą iš Afganistano evakuoti ir šiuo metu Raseiniuose gyvenantys Afganistano piliečiai ateitį sieja su mūsų šalimi, tačiau norėtų persikelti į didžiuosius miestus, kur lengviau integruotųsi į visuomenę. Dalis jų neatmeta galimybės išvykti į kitas ES šalis. Tai aiškėja Užimtumo tarnybai kartu su šios rajono savivaldybe planuojant perkeltų žmonių galimybes gyventi ir dirbti Lietuvoje, sakoma Užimtumo tarnybos pranešime.
Šiuo metu visi 177 iš Afganistano atvykę žmonės laukia sprendimo dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Tuo pačiu metu vyksta paruošiamieji darbai: bendradarbiaujama tarpinstituciniu lygiu, prisidedant ir Migracijos departamentui, nevyriausybinėms organizacijoms.
„Šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje svarbus kiekvienas kvalifikuotas ir motyvuotas specialistas, darbuotojų laukia visų sektorių įmonės. Lankėmės Raseiniuose, palaikome glaudžius ryšius su savivaldybe, gerai žinome šio rajono darbo rinkos situaciją bei įmonių poreikį, nuolat vertiname situaciją kitose Lietuvos vietovėse. Tikiu, kad visi kartu galime padėti greičiau integruotis mūsų visiems, kurie to norės“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Pirmines teisines procedūras šiuo laikotarpiu turi atlikti savivaldybė, tačiau Užimtumo tarnyba taip pat prisideda. Pirmas žingsnis – surinkti iš atvykusių asmenų išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Vėliau, padedant Studijų kokybės vertinimo centrui, juos būtina įvertinti ir pripažinti.
Užimtumo tarnybos Raseinių skyriaus vedėja Drąsė Butkienė patvirtino, kad šiuo metu išsilavinimą patvirtinančius diplomus pateikė penki žmonės, iš kurių tik vienas yra baigęs anglų filologijos studijas. Vieno vertėjo žmona turi dokumentus, patvirtinančius jos anglų kalbos mokytojos kvalifikaciją.
Taip pat surinkta 16 kitų kvalifikaciją ar kompetenciją patvirtinančių pažymėjimų, sertifikatų ir kitų panašių dokumentų. Tarp Lietuvos kariams talkinusių vertėjų du yra baigę teisės ir politikos mokslus, tiek pat – IT studijas. Išsilavinimo pripažinimo siekia ir keli farmacininkai, slaugos specialistai, automobilių mechanikas. Pastarasis tvirtino galintis susikalbėti net 5 užsienio kalbomis. Dalis asmenų ketina susisiekti su buvusiomis mokymo įstaigomis ir gauti rašytinius patvirtinimus, kad ten įgijo kvalifikaciją.
Jei atvykėliai nuspręstų likti Lietuvoje ir registruotis Užimtumo tarnyboje pabėgėlio statusu, darbdaviams bus suteikta galimybė pasinaudoti remiamojo įdarbinimo priemonėmis.
Pastarosiomis savaitėmis vyko vietinių darbdavių apklausa, kai kurios įmonės parodė susidomėjimą naujais darbuotojais. Pavyzdžiui, bendrovė „Norvelita“ sutiktų įdarbinti dalį pabėgėlių, bet siūlytų tik išsilavinimo ar patirties nereikalaujančias pozicijas. Visgi dauguma atvykusiųjų norėtų dirbti kvalifikuotus darbus, kur sunku būtų integruotis, nemokant lietuvių kalbos.
Dalis pabėgėlių statuso siekiančių asmenų jau dabar mąsto apie galimybę išvykti iš Lietuvos, nes turi giminių Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose ES valstybėse. Raseiniuose įsikūrę afganistaniečiai neslepia, kad apie tai mąstyti verčia ir geresnė tų šalių socialinių pašalpų sistema.
Šių metų vasarą Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 139 pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą turintys asmenys. Daugiausia iš jų (97) – Vilniaus klientų aptarnavimo departamente. Tokie asmenys gali dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – jiems gali būti taikomas profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, įdarbinimas subsidijuojant.
Pabėgėliai į Lietuvos darbo rinką paprastai integruojasi per pusę metų nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos. Norimą poziciją lengviau rasti tiems, kurie moka anglų arba rusų kalbą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...