Trūko kantrybė

"Užimtumo tarnybos (UT) veikla tikriausiai tenkina juos pačius ir tuos, kurie nenori įsidarbinti. Darbuotojų trūksta, o yra 100 tūkst. bedarbių", – stebėjosi Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Danas Arlauskas.

Jo teigimu, bendruomenė pavargo nuo UT tyčiojimosi iš verslo, todėl kreipėsi į Valstybės kontrolę, kad ši įvertintų tarnybos efektyvumą. Pašnekovo teigimu, kai kuriais atvejais jis apskritai yra nulinis ar net neigiamas – tarnyba ne tik nepadeda rasti norinčių dirbti darbuotojų, bet net trukdo ir vilkina procesus.

"Norime atlikti rimtą tyrimą dėl UT, dėl jos visiško neatitikimo darbdavių poreikiams. Esame užvertę raštais Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, bet situacija nesikeičia. Galime patvirtinti, kad esame UT įkaitai. Tarnybos praktiškai niekas nekontroliuoja", – teigė D.Arlauskas.

Jo teigimu, tarnyba gali koreguoti įmonių konkurencingumą. "Vienoms įmonėms ji gali būti dosni, kitoms – nelabai", – pastebėjo D.Arlauskas ir suabejojo kai kuriais tarnybos sprendimais. Jis prakalbo ir apie valdininkų tokiu būdu galbūt daromą įtaką įvairioms interesų grupėms, kuo suinteresuotos ir politinės jėgos.

"Kai kuriuose rajonuose UT yra bene didžiausias darbdavys, resursai – dideli. Turint tokią tarnybą, galima paveikti ir tam tikrus rinkimus", – dėstė D.Arlauskas ir pridūrė, kad reikėtų diskutuoti ir apie UT veiklą, ir apskritai apie darbuotojų iš trečiųjų šalių įvežimo politiką.

"Štai Vokietija priėmė naują įstatymą, pagal kurį bet kas gali įvažiuoti ir pusę metų ieškoti darbo", – kalbėjo D.Arlauskas. Jo žiniomis, neleidžiant užsieniečių tiesiogiai įdarbinti Lietuvoje, užsieniečiai, daugiausia ukrainiečiai, į čia yra komandiruojami, todėl mokesčius moka Ukrainoje, o ne Lietuvoje.

Amžini bedarbiai?

Verslininkai pastebi, kad didmiesčiuose apstu įdarbintų užsieniečių. "Vilniuje turbūt kas antras taksistas užsienietis. O provincijoje UT, besivadovaudama neaiškiais kriterijais, draudžia verslininkams įdarbinti užsieniečius, nors patys vietiniai dirbti nesiveržia", – pastebėjo "Kauno dienos" kalbintas vienos bendrovės savininkas.

Vienas konkrečių pavyzdžių, kaip UT galbūt manipuliuoja situacija, – bendrovės "Vikeda" patirtis. Sezoniniams darbams jai pakaktų apie 50 darbuotojų, tačiau ne visi nori, gali dirbti pusmetį. Tiek maždaug trunka ledų gaminimo įkarštis. Šiemet skaičiuojama, kad į minėtas 50 darbo vietų jau buvo įdarbintas 91 žmogus. Vieni išdirbo mėnesį, kiti šiek tiek ilgiau. Tik dalis lieka dirbti visą vasaros sezoną.

Studentus riboja trumpos atostogos. Tačiau yra daug gyventojų, kurie, anot bendrovės atstovų, pasiskaičiuoja, kiek laiko apsimoka dirbti, kad neprarastų bedarbio pašalpų ir būtų galima toliau veltėdžiauti. Metę darbą, jie vėl registruojasi UT.

Užimtumo tarnybos veikla tikriausiai tenkina juos pačius ir tuos, kurie nenori būti įdarbinti. Darbuotojų trūksta, o yra 100 tūkst. bedarbių.

"Žmonės susidėlioja savo metų tvarkaraštį, kaip jiems labiausiai apsimoka. Sausį ir vasarį nedirba, nuo kovo porai mėnesių ateina į ledų fabriką, o vėliau grįžta į UT – atostogauja. Kai prasideda cukrinių runkelių nuėmimo darbai, eina dirbti prie cukraus. Jie patys to neslepia. Po to žiemoja būdami bedarbių sąrašuose ir gaudami pašalpas", – pastebėjo koncerno "Vikonda", kuriai priklauso bendrovė, personalo direktorė Eglė Jaliniauskienė.

Nemažos vietinių gyventojų dalies noras dirbti, anot pašnekovės, apskritai pasireiškia tik UT durų varstymu ir anketų pildymu. Jiems tereikia parodyti kažkokias pastangas įsidarbinti, kad neprarastų pašalpų.

Pakviestas į darbo pokalbį ne vienas atvirai yra pareiškęs nesuprantąs, kodėl UT juos nusiuntė būtent į šią įmonę. Esą jie pageidauja visai kitokio darbo. Kiti aiškina, kad imtis "Vikedos" siūlomo darbo negali dėl turimų negalavimų. Treti net atvirai paprašo juos tiesiog atmesti ir įrašyti, kad jie nėra tinkami įdarbinti.

Verslininkai pastebi, kad UT siųsdama žmones, kurie akivaizdžiai nenori ir pagal sveikatos būklę net ir negalėtų dirbti tokio darbo, kokį siūlo "Vikeda", trikdo bendrovės veiklą.

Jos atstovai iš patirties susidarė įspūdį, kad bent jau UT Kėdainių skyriui svarbiausia yra atsiųsti bedarbius tik dėl geresnės tarnybos veiklos statistikos

"Darbuotojų ieškančiam darbdaviui UT turėtų pirmoji tiesti ranką. Sėkmingas verslas – tai laiku sumokėti mokesčiai valstybei, iš kurių išlaikomos valstybės institucijos ir visa kita valstybės našta. Šiuo metu tarnyba mums ne padeda, o netgi trukdo, gaišina personalo, kitų skyrių darbuotojų laiką", – pastebėjo E.Jaliniauskienė.

Ji nelinkusi kaltinti nenorinčių dirbti gyventojų. Kiekvienas pats sprendžia, pasirenka kur, ką, kiek dirbti. Be to, nekvalifikuotas sezoninis darbas šioje Kėdainiuose įsikūrusioje bendrovėje nelengvas fiziškai. Tačiau negaili priekaištų UT, nes ši, anot atstovės, linkusi manipuliuoti bedarbiais, taip gerindama tarnybos statistiką.

Perpildė kantrybės taurę

Paskutinis "Vikedos" kantrybės taurę perpildęs lašas buvo UT sprendimas neleisti bendrovei įdarbinti šešių ukrainiečių. Vietinių darbuotojų, kurie dirbtų viso sezono metu, kaip rodo daugiametė bendrovės praktika, trūksta.

"Mums būtų daug paprasčiau, jeigu rastume norinčių dirbti Lietuvos piliečių", – pastebėjo E.Jaliniauskienė.

Ukrainiečiams bendrovė buvo pasirengusi siūlyti tokį patį valandinį įkainį kaip ir lietuviams. Tačiau pagal reikalavimus užsieniečiams dar reikėjo parūpinti gyvenamąjį būstą, išversti į jų gimtąją kalbą daugybę įvairių dokumentų, instrukcijų. Be to, kainavo ir užsieniečių darbuotojų paieška, nes tam reikėjo pasisamdyti atrankos bendrovę.

Apsisprendusi pabandyti darbuotojų ieškoti užsienyje, "Vikeda" nuo sausio pradėjo konsultacijas su UT.

Vis pasikonsultuodami su UT Kėdainių skyriaus atstovais, verslininkai vieną po kito vykdė reikalavimus, būtinus norint įdarbinti užsieniečius. Nebuvo jokių užuominų, kad gali kilti trukdžių. "Vikeda" lygiagrečiai ieškojo ir darbuotojų Lietuvoje.

Atrinkti ukrainiečiai laukė du mėnesius, kai juos pasiekė nemaloni staigmena. UT nesutinka, kad jie būtų įdarbinti šioje bendrovėje. Neleista kviestis nė vieno iš šešių ukrainiečių.

UT "Vikedai" nurodė, kad taip nusprendė, nes tuomet, kai įmonė buvo įregistravusi dešimt laisvų darbo vietų ir pateikė prašymą įdarbinti užsieniečius, pakvietimo dirbti "Vikedoje" esą laukė šešiolika Lietuvos piliečių, UT užpildžiusių anketas.

Tokius pačius argumentus, tik išsamiau, UT atstovė išdėstė ir atsakydama "Kauno dienai".

"Vasario mėnesį įmonė "Vikeda" UT Kėdainių skyriuje įregistravo 17 laisvų darbo vietų kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams – maisto pramonės gamybos darbuotojams. Vasario 13 d. Kėdainių UT buvo surengta darbo ieškančių asmenų atranka į įmonės pateiktas laisvas darbo vietas, kurioje dalyvavo 32 kandidatai. 20 atrankoje dalyvavusių asmenų užpildė įmonės pateiktas anketas dėl darbo ir dalyvavimo tolimesnėje atrankoje. Įmonės iniciatyva įdarbinimas buvo atidėtas iki paskutinės kovo mėnesio savaitės. Nesibaigus numatytam terminui ir asmenims tebelaukiant pakvietimo įsidarbinti, kovo 12 d. įmonė pateikė šešis prašymus dėl leidimo dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo", – dėstė UT atstovė spaudai Toma Lipskytė ir pabrėžė, kad priimdama sprendimą tarnyba esą vadovavosi įstatymo nuostatomis, nurodančiomis, kad leidimai dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išduodami, jeigu Lietuvoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą.

"Vikedos" atstovams sunku suprasti tokią logiką. Iš praktikos bendrovės atstovai galėjo prognozuoti, kad didžioji dalis neva pasišovusių ateiti dirbti darbuotojų net nesutiks pradėti arba negalės (neturės higienos paso ar pan.), kiti atkris per kelis mėnesius. Be to, pasirengti įdarbinti užsieniečius bendrovei reikėjo nemažai laiko, buvo investuota ir pinigų.

Verslininkus stebina tvarka, kai atmetamas prašymas įdarbinti užsienietį, sutinkantį dirbti visą sezoną, vien tik dėl to, kad paskutinę minutę, atsiranda ilgametis bedarbis Lietuvos pilietis, kuris iki šiol ilgiausiai be pertraukos išdirbdavo vos kelis mėnesius.

Tarnyba problemų nemato

UT atstovai laikosi savo pozicijos ir jokių problemų nemato, tačiau kyla įtarimų, kad gali būti manipuliuojama skaičiais.

UT "Kauno dienai" pateikė statistiką, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki birželio 1 d. tarnyboje "Vikeda" registravo 58 laisvas darbo vietas.

"Įmonė ieškojo krovikų, operatorių pakuotojų, pakuotojų, pagalbinių darbininkų, valgomųjų ledų fasuotojų, valgomųjų ledų gamybos įrenginių operatorių, valgomųjų ledų gamintojų. Visiems šiems darbams nereikalinga jokia kvalifikacija. Bendradarbiaujant su UT įdarbinti 55 darbo ieškantys asmenys. Iki šios dienos 46 asmenys dirba įmonėje", – pareiškė UT atstovai.

Tokie UT atstovų argumentai pribloškė verslininkus. "Vikedos" atstovai pateikė iškalbingų pavyzdžių: viena iš UT rekomenduotų įdarbinti moterų išdirbo vos pusantros pamainos, kita – du mėnesius, o didelė dalis darbuotojų atėjo be UT pagalbos.

E.Jaliniauskienė teigė, kad 38 iš šiemet įdarbintų sezoniniams darbams yra nuolatiniai, šiems darbams į bendrovę patys grįžtantys kiekvieną sezoną. Aštuoni darbuotojai į bendrovę atėjo dirbti pirmą kartą ir pagal UT skelbimus, du rasti darbo mugės metu. Pastarieji du jau nebedirba.

"Dar 43 iš 91 šiemet priimto darbuotojo pas mus atėjo per pažįstamus, arba buvo tiesiogiai užpildę anketas mūsų personalo skyriuje, radę mūsų skelbimus. Tad UT padėjo rasti vos aštuonis darbuotojus", – skaičiavo E.Jaliniauskienė.

"Visi žmonės, kurie galėtų pas mus ateiti iš Užimtumo tarnybos, jie jau buvo atėję. Jie pas mus atėjo prieš 6–10 metų. Ir kam tiko, ateina kasmet. Jie yra ilgamečiai mūsų sezoniniai darbuotojai. Tai, kad jie būna registruoti UT, nereiškia, kad tarnyba mums atveda tuos žmones. Ne tarnyba jiems suranda darbą. Jie pas mus ateina patys. Šiuo atveju UT indėlio nėra, nors tai jie priskiria prie savo nuopelnų ir įtraukia į įdarbintų statistiką", – kalbėjo E.Jaliniauskienė.

UT manipuliuoja skaičiais?

UT pateikia įspūdingą įdarbintų asmenų statistiką ir dėsto apie aktyviai teikiamas paslaugas, o dėl darbdavių priekaištų tarnybos atstovė spaudai Toma Lipskytė tikina, kad jie nepagrįsti.

– Verslininkai skundžiasi, kad užsieniečių įdarbinimo tvarka UT leidžia manipuliuoti: vieniems įdarbinti leidžiama, kitiems paskutinę akimirką uždraudžiama.

– Užsieniečių įdarbinimas organizuojamas atsakingai atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje. Galimybių manipuliuoti užsieniečių įdarbinimo tvarka nematome, kadangi visos procedūros yra griežtai reglamentuotos įstatymo ir ministro tvarkos nuostatomis. Pirmenybė visada teikiama Lietuvos arba ES valstybės piliečiui.

– Kaip vertinate priekaištus, kad UT realiai nepadeda darbdaviams rasti darbuotojų? Ar sutinkate, kad didelė dalis Bedarbių į tarnybą ateina tik dėl socialinių garantijų ir išmokų, o išnaudoję išmokų limitus vėl grįžta pas buvusį ar kitą paties susirastą darbdavį?

– 2019 m. pirmąjį ketvirtį Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 64,6 tūkst. neturintys darbo, 44,4 tūkst. asmenų įsidarbino, 20 tūkst. – pradėjo vykdyti veiklą pagal verslo liudijimus. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu registruota 68,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų: 37,5 tūkst. įsidarbino, 19,9 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą su verslo liudijimais. Nors šiais metais į UT kreipėsi mažiau darbo neturinčių asmenų, įdarbintų skaičius didėjo 18 proc. Šių metų pirmąjį ketvirtį įdarbinta beveik dvigubai daugiau ilgalaikių bedarbių nei prieš metus atitinkamu laikotarpiu.

Didėjantis UT registruojamų laisvų darbo vietų skaičius rodo, kad darbdaviai vis labiau pasitiki UT paslaugomis ir kreipiasi ieškodami darbuotojų.

2018 m. UT registravosi 253,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų apie 25 tūkst. buvo ir socialinės paramos gavėjai. Daroma prielaida, kad visi darbo ieškantys asmenys registruojasi dėl socialinių garantijų, yra klaidinanti visuomenę. 2019 m. pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad UT užsiregistravę darbo ieškantys asmenys įsidarbina vidutiniškai per 2 mėnesius nuo registracijos pradžios. Vertinant faktą, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka gali būti mokama iki 9 mėnesių, o socialinė parama skiriama tol, kol yra aplinkybės, kurios sudaro teisę į socialinę paramą (bedarbio statusas nėra pagrindinė sąlyga), prielaida "kad didelė dalis bedarbių į tarnybą ateina tik dėl socialinių garantijų ir išmokų, o išnaudoję išmokų limitus vėl grįžta pas buvusį ar kitą paties susirastą darbdavį" nėra pagrįsta. Dažnu atveju vyraujantys stereotipai neatitinka situacijos, kurią rodo konkretūs duomenys.

– Kas, jūsų manymu, lemia, kad Lietuvoje formuojasi dirbti visai nebenorinčių arba dirbančių tik porą mėnesių–pusmetį per metus gyventojų armija? Kaip situaciją būtų galima pakeisti?

– Ir užsienio, ir Lietuvos personalo valdymo, darbuotojų paieškos ekspertai vis garsiau kalba apie besikeičiančius darbuotojų lūkesčius ir požiūrį, į darbo rinką ateinančią jaunąją Z kartą, kurios atstovams už stabilumą, lojalumą ar gaunamas pajamas svarbiau yra tai, kaip jie jaučiasi darbe, kokia yra darbo aplinka, ar čia jie realizuoja save.

Kadangi šiandien rinkoje trūksta darbo jėgos, darbuotojai atidžiau renkasi darbo pasiūlymus, ieško patrauklesnio atlyginimo ar geresnių darbo sąlygų. Jei nepatinka darbo pobūdis arba sąlygos, daug lengviau nei bet kada ieško kito darbo. Darbdaviams labiau nei bet kada anksčiau tenka konkuruoti dėl darbo jėgos pritraukimo ir stengiantis išlaikyti geriausius darbuotojus.

Užsieniečių įdarbinimas

2018 m. Užimtumo tarnyba išdavė leidimus 5 237 užsieniečiams (trečiųjų šalių piliečiams) atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje: 3 641 leidimas užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje; 282 leidimai dirbti sezoninius darbus; 1 230 sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams; 84 sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo. 2018 m. 1 201 įmonė kreipėsi dėl užsieniečių įdarbinimo.

Užsieniečiai atvyko iš 58 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams (jie sudaro 70 proc. nuo visų išduotų leidimų skaičiaus), Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Kinijos ir Moldovos. Daugiausia Ukrainos piliečius įdarbina statybos ir paslaugų įmonės.

UT šiais metais išdavė leidimus atvykti ir dirbti Lietuvoje 3 668 užsieniečiams: išduotas 2 101 leidimas užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje, 356 leidimai dirbti sezoninius darbus, 223 leidimai komandiruotiems asmenims; 946 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, 42 sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo.

Šiais metais užsieniečiai atvyko iš 27 šalių. Kiekvienais metais daugiausia trečiųjų šalių piliečių atvyksta iš kaimyninių šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 64 proc., Baltarusijos piliečiams – 18 proc., Rusijos Federacijos piliečiams – 3 proc., Kinijos piliečiams – 2 proc.

Šiais metais 869 įmonės kreipėsi dėl užsieniečių įdarbinimo ir gavo leidimus dirbti užsieniečiams.

Daugiausia užsieniečiai įsidarbina statybininkais, restorano virėjais, tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojais, elektromontuotojais, metalinių konstrukcijų montuotojais, traktorininkais, mechanizatoriais.