- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje dirbančių vyresnio amžiaus žmonių daugiau nei kitose Europos šalyse. Eurostato duomenimis, 55–64 metų gyventojų užimtumas Lietuvoje viršija Europos Sąjungos ir Euro zonos šalių vidurkį.
Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, vyresnių gyventojų užimtumo lygis Lietuvoje pernai siekė 69,1 proc.. Daugiau nei Lietuvoje vyresniųjų dirba tik Švedijoje, Estijoje ir Nyderlanduose.
„Mūsų šalis išsiskiria didesniu vyresnių moterų aktyvumu darbo rinkoje. Kitose Europos šalyse atvirkščiai – dirba daugiau vyrų. Gali būti, kad dalis vyresnio amžiaus moterų negali sau leisti nedirbti – dažniau dirba dėl materialinių paskatų, pajamų trūkumo nei dėl saviraiškos, socialinių poreikių tenkinimo ar panašių dalykų“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Visgi vertinant vyresnių gyventojų užimtumą šalies viduje situacija yra kiek kitokia – dirbančiųjų mažiau, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Pastaruosius penkerius metus vyresnių žmonių užimtumas buvo apie 4 proc. punkto mažesnis nei bendras šalyje. ES šis skirtumas didesnis – svyruoja 7–8 proc.
Lietuvoje darbo ieškantiems 50+ grupės asmenims grįžti į darbo rinką taikomos įvairios užimtumo formos. Patraukliausia darbdaviams – įdarbinimo subsidijuojant priemonė. Tam tikrą laikotarpį kompensuojant dalį darbo užmokesčio pernai tokiu būdu buvo įdarbinti 4 tūkst. vyresnių asmenų. Apimtys šių metų pirmąjį pusmetį išaugo – įdarbinti subsidijuojant 3,6 tūkst. vyresnio amžiaus klientų.
Šios priemonės efektyvumas pirmąjį pusmetį siekia 63 proc. – tai yra pasibaigus subsidijoms, po 6 mėn. toliau tiek liko nuolatiniam darbui, 2023 m. – 69 proc. Panašūs rodikliai išlieka ir po 12 mėnesių.
Šiemet daugiau tokių klientų renkasi ir paramos mokymuisi priemones – jau 1,8 tūkst. įgijo kvalifikacijas ir kompetencijas, kai pernai per visus metus tokių asmenų buvo tik 400 daugiau (2,2 tūkst.).
Pirmąjį pusmetį vyresni nei 50 asmenys dažniau rinkosi individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, apskaitininko, sandėlio operatoriaus, elektriko, virėjo, siuvėjo modulines mokymo programas, taip pat populiari motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka.
Dar 264 vyresnio amžiaus klientai įgis aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas klientai – jie mokosi pagal No-code ir robotinių procesų automatizavimo neformaliąją programą užimtiems asmenims, transporto priemonių remonto techniko, audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos, duomenų analitikos ir Python programavimo pagrindų (nedirbantiems) programas, e. pardavėjo-konsultanto modulinę.
Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. darbo ieškojo 60,2 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų. Registruotas nedarbas šioje grupėje siekia 10,1 proc., tuo tarpu bendras šalies – 8,5 proc. Ilgalaikių bedarbių dalis vyresnių nei 50 metų asmenų grupėje – gerokai didesnė nei tarp jaunesnių klientų.
Pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnybai tarpininkaujant įsidarbino 28 tūkst. vyresnių asmenų, 2023 m. – 50 tūkst. Kas antras – vidutinės kvalifikacijos darbuose, 35 proc. – nekvalifikuotuose ir 13 proc. – aukštos kvalifikacijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trišalėje taryboje – siūlymai nereformuoti pensijų sistemos, stiprinti „Sodrą“3
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus antros pakopos pensijų sistemos pokyčius palaiko Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir darbdavių atstovai, be kita ko, prašantys nedaryti didelių visos sistemos reformų. Tuo metu darbuotoj...
-
Vyriausybei teikiamas siūlymas MMA nuo kitų metų didinti 12,3 proc.2
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė nutarimo projektą, siūlantį Vyriausybei minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) nuo 2025 metų didinti 12,3 proc. iki 1038 eurų (prieš mokesčius). ...
-
Ministras: kaupimas antroje pensijų pakopoje naudingas mažesnių pajamų gavėjams
Kaupimas pensijai antros pakopos fonduose naudingas mažas pajamas gaunantiems žmonėms, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas. ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,7 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi 13-os Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas. Kaip skelbia Finansų ministerija, gyventojai 414 sandorių jų įsigijo už 4,7 mln. eurų. ...
-
G. Šimkus: „Commerzbank“ ir „Pekao“ pranešė institucijoms apie ketinimus veikti šalyje
Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ Vokietijos ir Lietuvos priežiūros institucijoms jau pranešė apie savo planus veikti Lietuvoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus. ...
-
A. Armonaitė: nenorime, kad nekilnojamąjį turtą valdytų tik investiciniai fondai1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vakarų Europoje yra matoma didelė problema dėl būsto prieinamumo ir įperkamumo, o ateityje tokios tendencijos galimos ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Dėl šios priežasti...
-
Finansų viceministras: Lietuva dar šiemet gali gauti papildomus 0,5 mlrd. eurų RRF lėšų
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad pritarus plano „Naujos kartos Lietuva“ pokyčiams, Lietuva rugsėjį gali teikti prašymą bei dar šiemet gauti 0,5 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemon...
-
LEA: per savaitę vienas elektros tiekėjas pakėlė kainas
Pastarąją savaitę vienas iš nepriklausomų elektros tiekėjų padidino kainas nuo 0,3 iki 1,4 procento, kiti du jų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Tyrimas: rinkdamiesi elektromobilių įkrovimo stoteles lietuviai prioritetą teikia kainai
„Enefit“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys rodo, kad rinkdamiesi elektromobilio įkrovimo stotelę namams lietuviai prioritetą teikia įrenginio kainai. ...
-
Geologijos tarnyba stebės Lietuvos žemės išteklius iš kosmoso
Lietuvos geologijos tarnyba Latvijos kosmoso technologijų įmonei „Baltic Satellite Service“ teiks duomenis apie naudingųjų iškasenų telkinius Lietuvoje. Taip bus stebima, kaip naudojami žemės gelmių ištekliai. ...