Anot Ingos Balnanosienės, šiuo metu daug darbo vietų neužimama, persikvalifikavimas vyksta lėtai ne dėl teisinių priežasčių.

„Teisinė bazė yra sudėliota taip, kad perkvalifikavimo sistema tikrai gali veikti. Tačiau dėl darbo organizavimo principų mes nuotoliniu būdu neparengsime suvirintojų, neparengsime gamybos operatoriaus“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Anot jos, šiuo metu darbo rinkoje labai trūksta slaugytojų, jų padėjėjų ar logistikos specialistų, tačiau šiuos darbus gali dirbti ne visi.

„Tam reikia ir profesinio pasirengimo. Tai reiškia, kad persikvalifikavimo procesai turi įsijungti, tačiau nuotoliniu būdu paruošti yra ne visai įmanoma, nes yra praktinis mokymas, kuris sudaro didžiąją dalį profesinio mokymo“, – sakė ji.

Be to, Užimtumo tarnybos vadovė atkreipė dėmesį, kad smarkiai suvaržius kai kurias veiklas, darbo rinka tapo homogeniška.

„Tai nėra labai sveika darbo rinka, nes ir kvalifikuoti, ir nekvalifikuoti darbuotojai ieškomi tam tikruose sektoriuose, kurie veikia. Natūralu, kad tie, kurie sustabdyti, neorganizuoja darbuotojų atrankų, o Lietuvoje sukuria gana didelę pridėtinę vertę“, – sakė I. Balnanosienė.

„Išėjus iš šitų sektorių susirasti darbą be papildomos kvalifikacijos ir perkvalifikavimo yra labai, labai sudėtinga“, – pridūrė ji.

Pernai, po pirmojo karantino įvedimo, Lietuvoje ėmė augti nedarbas. Pavasario pabaigoje pradėjus karantino ribojimus laisvinti, darbdaviai ėmė registruoti daugiau naujų darbo vietų, tačiau nedarbas šalyje, net ir karantiną atšaukus, toliau augo, kol šių metų pradžioje perkopė 16 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo pandemijos pradžios.

Kai kurie ekonomistai teigė, kad oficialų nedarbą augina ir pernai vasarą pradėta mokėti darbo paieškos išmoka, kuri, anot jų, augino bedarbių gretas, bet neveikė kaip reali paskata dirbti.

Savo ruožtu tuometinis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis rugsėjį atkreipė dėmesį, kad nors dėl šios išmokos atsirado daugiau oficialių bedarbių, lygiagrečiai mažėjo socialinių pašalpų gavėjų gretos.