Anot jos, susimokėjus mokestį vis tiek bus važinėjama tais pačiais taršiais automobiliais.

„Tai nėra joks taršos mokestis, tai yra turto mokestis visiems žmonėms, o ypač turintiems mažas pajamas. Kitaip sakant, jei turi automobilį, už jį turi susimokėti ir važiuoji, ir toliau terši. Labai neapmąstyta ir neapgalvota“, – po šeštadienį vykusio socialdemokratų tarybos posėdžio kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

V. Blinkevičiūtė pabrėžė, kad po vykusių ilgų diskusijų socialdemokratai nusprendė siūlymui nepritarti.

Tai nėra joks taršos mokestis, tai yra turto mokestis visiems žmonėms, o ypač turintiems mažas pajamas.

„Mes daug diskutavome. (...) Tą mokestį kritikuoja ne tik ekspertai, bet ir patys valdančiosios koalicijos atstovai, ir Vyriausybė vis dar laikosi. Mes, socialdemokratai, tikrai tam pritarti negalime todėl, kad šitas mokestis yra turto ir kris ant tų žmonių pečių, kurie turi mažiausias pajamas“, – tarybos posėdyje kalbėjo LSDP lyderė.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė dviem Aplinkos ministerijos pasiūlymams, skirtiems skatinti gyventojus rinktis ekologiškesnį transportą ir mažinti transporto taršą.

Vienu jų, nuo 2023 m. už daugiau nei 130 g/km CO2 į aplinką išleidžiančius automobilius vairuotojai kasmet turėtų susimokėti. Kasmet minimali apmokestinamų CO2 emisijų riba mažėtų, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.

Didžiausią mokestį mokės senų dyzelinių transporto priemonių vairuotojai. Benzinu ar dujomis varomi automobiliai būtų apmokestinami maždaug dvigubai mažiau. Pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata.

Kita ministerijos iniciatyva – dar po metų padidinti akcizus taršiausiam kurui. Akcizą dyzelinui siūloma didinti 10 proc., o iki 2024 m. – suvienodinti su benzino akcizu.