Premjerė: bankų solidarumo įnašas yra ir šioks toks moralės klausimas

Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai, ką pasikeitus Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikai papildomai uždirba komerciniai bankai, yra ne jų veiklos pajamos, o renta.

„Ekonominės priežastys, dėl kurių šita įmoka yra siūloma, yra labai rimtos ir labai svarbios todėl, kad tai, ką šiuo metu dėl labai greitai ir staigiai pasikeitusios Europos Centrinio Banko pinigų politikos papildomai gauna komerciniai bankai, nėra nei pajamos nei iš efektyvesnės veiklos, nei iš didesnės platesnio masto veiklos. Tai yra tiesiog renta kalbant ekonominiais terminais“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Tai yra, kai nieko pernelyg daryti nereikia, o pinigai patys pas tave ateina, todėl, kad tavo visas paskolų portfelis yra kintamomis palūkanomis, todėl, kad tau nereikia eiti į rinką finansavimosi, nes tu turi likvidumo perteklių, jį laikai centriniame banke ir už tai taip pat uždirbi palūkanas“, – pridūrė ji. 

Pasak premjerės, esant dabartinei situacijai laikinasis bankų solidarumo įnašas yra ir „šioks toks moralės klausimas“.  

I. Šimonytė laikiną bankų solidarumo mokestį palygino su pernai Europos Sąjungos (ES) patvirtintu pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis – vadinamaisiais „viršpelniais“ – mechanizmu.

Pasak jos, bankų situacija Baltijos šalyse ir likusioje euro zonos dalyje yra skirtinga, nes jose dominuoja paskolos su kintamomis palūkanomis.

Lietuvos, Baltijos valstybių, galbūt Suomijos dar paskolų portfelis yra gana unikalus euro zonos bankų atžvilgiu. 

„Lietuvos, Baltijos valstybių, galbūt Suomijos dar paskolų portfelis yra gana unikalus euro zonos bankų atžvilgiu. Todėl, kad euro zonoje kintamų palūkanų normų paskolos portfelyje turbūt siekia keliolika procentų, Lietuvoje turbūt nėra keliolikos procentų fiksuotų palūkanų, nes visos praktiškai paskolos pasirašomos su kintamomis palūkanomis“, – teigė premjerė.

„Kas atsitinka, kai Europos Centrinis Bankas pradeda keisti pinigų politiką – staiga palūkanos pradeda didėti ir pajamos didėja ne todėl, kad bankai daugiau ar išmaniau skolina, geriau valdo savo likvidumą, efektyviau dirba, o tiesiog todėl, kad Europos Centrinis Bankas priėmė sprendimą mažinti infliaciją ir padidino bazines palūkanų normas“, – kalbėjo I. Šimonytė.  

Europos Centrinis Bankas (ECB) buvo pareiškęs, kad laikinas bankų solidarumo mokestis gali turėti neigiamų padarinių ekonomikai, bankai taptų mažiau atsparūs ekonomikos sukrėtimams. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad toks buvo pirminio projekto vertinimas, kuris pakoreguotas atsižvelgiant į pastabas.

„Iš esmės į daugelį pastabų, kurios išsakytos ECB pozicijoje, atsižvelgta, buvo pakoreguota ir bazė, nuo kurios renkamas solidarumo įnašas, taip pat buvo sutarta, kad naujos paskolos nėra įtraukiamos į įnašo apmokestinamą bazę, taip pat kiti sprendimai, kurie leidžia eliminuoti rizikas, identifikuotas ECB rašte“, – sakė ministrė.

Anot jos, į daugelį gautų pastabų dėl solidarumo įnašo yra atsižvelgta, todėl jis neturės įtakos finansiniam šalies stabilumui.

Toks įnašas būtų nukreiptas į kitas išskirtines aplinkybes ir išskirtinai susiformavusį pelną, kuris yra labiau sukritusių aplinkybių rezultatas nei verslo investicinių sprendimų pasekmė.

„Toks įnašas būtų nukreiptas į kitas išskirtines aplinkybes ir išskirtinai susiformavusį pelną, kuris yra labiau sukritusių aplinkybių rezultatas nei verslo investicinių sprendimų pasekmė. Tokiu atveju finansiniam stabilumui, Lietuvos banko vertinimu, poveikio nebūtų, manom, kad toks sprendimas yra galimas ir reikalingas“, – sakė G. Skaistė.

Pasak I. Šimonytės, Seimui nepritarus laikinam bankų solidarumo įnašui, valstybė su krašto apsauga susijusiems projektams turės skolintis su 4,5 proc. palūkanomis.

„Šitas siūlymas yra pateiktas ir jeigu Seimas jam nepritars, man bus labai gaila. Vadinasi, tiems patiems tikslams valstybė turės pasiskolinti pinigus už 4,5 procento ir tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai tiesiog iš to pralaimės palūkanas“, – teigė I. Šimonytė.

Planuojama, kad iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų  – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti. 

„Mokesčiai Lietuvoje yra toks žavingas klausimas, kad yra labai lengva būti liberalu ir pasakyti, kad mokesčių nereikia. Tiesa, paskui, kai ateina klausimas dėl biudžeto rengimo ir papildomų lėšų skyrimo, tada dauguma žmonių virsta socialdemokratais ir žino, kam ir kiek galima skirti papildomų lėšų“, – kalbėjo I. Šimonytė, komentuodama kai kurių valdančiosios koalicijos partnerių pažadus nepalaikyti bankų įnašo.

„Šitaip biudžetai nesidaro, šitaip pinigai neatsiranda. (...) Turbūt yra populiaru žmonėms pasisakyti prieš mokesčius – tai yra jų politinė nuostata ir aš negaliu dėl to ant jų pykti“, – pridūrė premjerė.

Įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi ECB didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

V. Čmilytė-Nielsen: Liberalų sąjūdis neketina palaikyti bankų solidarumo mokesčio

Viktorija Čmilytė-Nielsen./ Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

Valdančiosios koalicijos partnerės – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijos – neketina palaikyti ketvirtadienį Seime planuojamo svarstyti Vyriausybės siūlymo įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, sako jų lyderės. 

„Frakcijoje apsitarėme, kad planuojame nepalaikyti bankų solidarumo mokesčio. Aš esu ne kartą sakiusi viešai, kad pats principas liberalams nėra priimtinas, kuomet valstybė apsisprendžia, pasirenka, kuriam sektoriui, valstybės nuomone, sekasi pernelyg sėkmingai ir jį apmokestina“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Manytume ir aš manau, kad toks principas nėra teisingas, todėl palaikyti šio banko solidarumo mokesčio neplanuojame, nepaisant to, kad pripažįstame, kad tikslas finansuosi gynybos infrastruktūrą yra labai kilnus ir vertas“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Vyriausybėje balsuojant dėl įnašo susilaikiusi, kartoja, kad frakcija balsuojant Seime taip pat susilaikys.

 Nėra aiškumo, ar neatsiguls ant bankų klientų pečių našta, kuri yra papildomai uždedama rinkos žaidėjams.

„Skeptiška. Susilaikysime. Yra keletas problemų su šituo projektu. Pirmas dalykas – nėra aiškumo, ar neatsiguls ant bankų klientų pečių našta, kuri yra papildomai uždedama rinkos žaidėjams“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

„Antras dalykas, Lietuvoje yra tikrai maža bankų konkurencija ir dėl to iš dalies yra kartais ne tokios palankios sąlygos Lietuvos žmonėms naudotis bankais. Mažai konkurencijos, didelė koncentracija, norime įsileisti daugiau rinkos žaidėjų. Ta investicinė aplinka turi būti stabilesnė. O stabilumas yra pagrindinis argumentas ateinant investuotojams“, – kalbėjo ministrė.

Jos teigimu, yra ir kitų būdų, kaip pakviesti bankus persvarstyti maržų politiką klientų atžvilgiu.

Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

Iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų  – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti.  



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių