„Apskritai dėl biudžeto esu komentavusi, kad jis į kampą įspraudžia pačius socialdemokratus, nes nelabai aišku kaip galima pagrįstai kritikuoti šį biudžetą dėl dėmesio socialiai jautrioms sritims. Tikrai jis yra ganėtinai kairuoliškas, socdemiškas ir, matyt, Vyriausybė sąmoningai tokį pateikė“, – trečiadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Nepaisant visų pradinių komentarų, kažin, ar jis keisis esmingai, jeigu kitokia koalicija turėtų jį priimti“, – pridūrė ji.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė teigia, kad didžiausia jos vadovaujamos politinės partijos kritika valstybės biudžeto projektui yra dėl mažėjančio finansavimo šalies kelių priežiūrai ir tvarkymui. Pasak jos, jei nebus aiškaus plano didinti keliams skiriamą finansavimą, esama situacija tik blogės.

Apskritai dėl biudžeto esu komentavusi, kad jis į kampą įspraudžia pačius socialdemokratus, nes nelabai aišku kaip galima pagrįstai kritikuoti šį biudžetą dėl dėmesio socialiai jautrioms sritims.

 

„Iš Liberalų sąjūdžio frakcijos, ką esame pastebėję (...), visgi neadekvatu, kad finansavimas keliams dar labiau mažėja. Tai yra vienas iš prioritetų ir visi sutinka, kad situacija nėra tenkinanti ir ji tik blogės, jei nebus konkretaus įsiparegojimo didinti finansavimą, ir numatyta konkrečių priemonių jau dabar“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad šią savaitę finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui pateikė 2025–2027 m. valstybės biudžeto projektą.

Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.

Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.