Europos Parlamento (EP) Informacijos biuras Lietuvoje penktadienį surengė diskusiją dėl šiuo metu Europos Sąjungos (ES) institucijose ir valstybėse aktyviai svarstomo dvejopos produktų kokybės klausimo.

Diskusijoje Europos Komisijos nario Vytenio Andriukaičio, atsakingo už visuomenės sveikatą ir maisto saugą, kabineto vadovas Arūnas Vinčiūnas, EP nariai V. Mazuronis ir B. Ropė pasakojo, koks yra jų požiūris į „dvejopos kokybės produktų“ klausimą.

V. Mazuronio teigimu, EP vyksta aktyvi diskusija įvairiuose komitetuose.

„Manau, kad reikia apsispręsti, kaip vertiname tuos dalykus. Jeigu žiūrime į skirtingų sudėčių produktus ir jų pateikimą į rinką, gali atrodyti logiškas paaiškinimas, kad verslas turi teisę gaminti tokius produktus, kokie atitinka reikalavimus, ir kokie jam parankūs. Bet taip vertinama žiūrint atskirai į kiekvieną produktą.

Tačiau žiūrint sistemiškai, vaizdas kitas. Kalbame ir apie kosmetiką, vaikų prekes, kitus dalykus“, - kalbėjo V. Mazuronis.

Iš esmės, pasinaudodami žymėjimo dalykais, jie gamina pigesnę produkciją nei originalus. Tai vadinu mūsų visų apvaginėjimu.

Pasak jo, akivaizdu, kad gamintojai kartu su prekybininkais įžūliai apgaudinėja valstybių ir ištisų regionų vartotojus.

„Iš esmės, pasinaudodami žymėjimo dalykais, jie gamina pigesnę produkciją nei originalus. Tai vadinu mūsų visų apvaginėjimu“, - sakė V. Mazuronis.

Europarlamentaro teigimu, valstybės, ir Lietuva, pačios pirmiausiai turi apginti savo vartotojus.

„Reikia daryti tyrimus ir skelbti, kokie gamintojai atvežė prastesnės kokybės gaminius, ir skelbti, kokie prakybos centrai prekiauja tokiomis prekėmis. Manau, tada vartotojai nustotų pirkti tokias prekes, ir priverstų verslą keisti elgesį“, - siūlymus vardijo V. Mazuronis.

B. Ropės teigimu, Lietuvos vartotojai nenori būti „antrarūšiai“, tačiau visų gaminių sudėčių išanalizuoti ir palyginti vartotojams neįmanoma, informaciją reikia skelbti labai aiškiai.

„Produktai, kurie yra Lietuvoje, yra blogesni nei senojoje Europoje - tokia yra tendencija. Man labai keista, kai aiškinama, kad mūsų vartotojų skoniai kitokie, todėl ir vežami tokie gaminiai.

Mes mėgstame mažiau naudingų medžiagų produktuose? Mėgstame prastesnius ingredientus? Mėgstame palmių aliejų, o ne palmių branduolių aliejų? Mūsų katės mėgsta 30 proc. vištienos konservuose, o Briuselio - 57 proc. vištienos tokiuose pačiuose konservuose?“ - piktinosi B. Ropė.

B. Ropės manymu, visa tai reikia įvardyti kaip nesąžiningos prekybos praktiką. Įmonės būtų paskelbtos kaip nesąžiningos, o į šį sąrašą niekas nenorėtų patekti.

„Taip pat reikia nustatyti specialų, labai aiškų ženklinimą. Aišku, kad verslas visa tai daro dėl didesnio pelno“, - teigė europarlamentaras.

A. Vinčiūno teigimu skirtingos kokybės produktų problema kai kuriose šalyse aptariama jau dvejus metus.

„Rengiama vieninga metodologija, kaip vertinti produktus, ji bus baigta balandį, ir po atliktų tyrimų turėsime rezultatus. Aiškinsimės, ar skirtingose rinkose skirtumai padaryti dėl naudos, ar prisitaikant prie vartotojų poreikių. Jeigu tai daroma dėl naudos, tai išties galima vertinti kaip vartotojų klaidinimą“, - sakė A. Vinčiūnas.

Pasak jo, balandį Europos Komisija išleis direktyvas vartotojų teisių apsaugos tarnyboms, aiškiau reglamentuojančias, kaip atskirti produktų sudėties skirtumus.

ELTA primena, kad ES šalyse, taip pat Lietuvoje, kai kurių produktų tyrimai parodė, jog to paties ženklo ir analogiškai supakuotų produktų sudėtis įvairiose šalyse gali skirtis. Gamintojai argumentuoja, kad produktai saugūs vartoti, o skirtumai atsiranda atsižvelgus į vietinių gyventojų skonio preferencijas, perkamąją galią bei vietinės žaliavos naudojimą.

Institucijose keliamas klausimas, ar tokie skirtumai nepažeidžia sąžiningos konkurencijos ES bendrojoje rinkoje.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skundų nesulaukia

Vartotojų skundų dėl to, kad Lietuvoje nusipirkta prekė yra kitokios kokybės nei gamintojo šalyje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pastaraisiais metais nėra gavusi, Eltai sakė tarnybos specialistė Rima Tuganauskaitė.

„Tyrimą atlikome tik tada, kai iškilo šis klausimas pakankamai garsiai. Buvo lyginamas Lietuvoje ir ne gamintojų šalyse parduodamų prekių ne tik ženklinimas, bet ir daromi prekių bandymai.

Prekės buvo įsigytos, lyginamas ženklinimas, laboratorijoje tikrinama, ar sutampa savybės. Bandyti septyni gaminiai, po du iš skirtingų pardavėjų: šampūnai, plaukų priežiūros priemonės, skalbimo milteliai, gelinės skalbimo priemonės“, - pasakojo R. Tuganauskaitė.

Pasak tarnybos atstovės, nors prekės atrodė identiškos, ant pakuočių įvardyti tam tikri skirtumai, dėl to negalima sakyti, kad tai tapačios prekės, kokios parduodamos gamintojo šalyje.

„Vis dėlto turiu pažymėti, kad bandymų metodai nestandartizuoti, neakredituoti, pirkti apklausos būdu. Tyrimas ginčitinas ir dėl to, kad nėra tikrai žinoma, ar prekės vežtos ne iš tų pačių sandėlių“, - pabrėžė specialistė.

Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose parduodamų ne maisto produktų ženklinimas skyrėsi nuo įsigytų tiesiogiai iš užsienio. Tačiau 14-os prekių fizikinės savybės esą neišsiskyrė.

Tarnyba prižiūri, kad į Lietuvos rinką tiekiami ne maisto produktai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pernai tarnybos iš viso buvo atlikti 2729 patikrinimai, 27,6 proc. jų nustatyti reikalavimų neatitikimai. Dažniausiai tai buvo ženklinimo reikalavimų neatitikimas, informacijos nepateikimas lietuvių kalba, Europos Sąjungos (ES) rinkoje neleidžiamų medžiagų naudojimas sudėtyje ir kiti.