„Pajutome, kad į tokias pagalbas turi būti žiūrima kompleksiškai, reikia matyti visą procesą. Šioje vietoje tikrai pasigendame ar lyderystės, ar koncentruoto darbo Vyriausybės pusėje, taip, kaip yra, tarkime, su sveikatos apsaugos ministru – kasdien eina į televiziją, pateikia duomenis, faktus, kviečiasi ekspertus. Ekonominėje, socialinėje, finansinėje srityje to neturime. Paragintume kaip komitetas tuo užsiimti, kad gautume socialinę, finansinę, ekonominę informaciją skaičiais ir tam tikra analize“, – Ekonomikos komitete sakė V. Poderys.

„Turi būti skaidrumas ir informacijos teikimas“, – pridūrė jis.

Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį į valstybės garantijų paskoloms klausimą.

„Didysis klausimas, kodėl tiek daug lėšų skiriama esamų paskolų garantavimui ir tokia maža dalis naujoms? Kita, taip pat su garantijomis susiję, kodėl valstybė garantuoja tik 80 proc., o ne daugiau. Visais klausimais nuomonė skiriasi turbūt dėl to, kad interesai skiriasi, kaip ir kalbant apie parlamentarus, vieni pozicijoje, kiti opozicijoje“, – teigė V. Poderys.

„Iš Vyriausybės atstovų pasigesdavau aiškaus pagrindimo ir faktologijos“, – tęsė komiteto narys.

Komitete taip pat buvo pristatytas Lietuvos banko valdybos pirmininko Tomo Garbaravičiaus pasiūlymas, kad iki karantino pradžios egzistavusioms paskoloms valstybės garantija būtų suteikta tik einamiesiems mokėjimams, o ne visai negrąžintai sumai.

V. Poderio teigimu, atliekant parlamentinę kontrolę išsiskyrė nuomonės ir dėl nekilnojamojo turto nuomos mokesčio.

„Vieni atstovai sako: „turi būti nuomos mokesčio atidėjimas arba atostogos“, kiti pritaria tam modeliui, kad visai protingas ir tinkamas dabartinis Vyriausybės dar nepatvirtintas modelis, kai iš valstybės biudžeto dengiama 50 proc. nuomos mokesčio, 30 proc. nuolaidą prisiima nuomotojas ir 20 proc. lieka nuomininkui. Vadinamasis skausmo pasidalinimo modelis“, – sakė V. Poderys.

Nuo balandžio 1-osios iki šios dienos įmonėms išmokėta 29 mln. eurų, antradienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pasak ministro, populiariausios priemonės yra tos, kurios yra taikomos smulkiam ir vidutiniam verslui – palūkanų kompensavimas, apmokėtinų sąskaitų paskolos ir lengvatinių paskolų priemonė.