„Čia turbūt yra tas klausimas apie tarifų dydį tarp 28 (centų už kilovatvalandę – BNS) ir į viršų – iki 56 (centų – BNS). Jeigu biržoje labai maža kaina, o žmogus yra pasirašęs sutartį, tarkime, už 50 centų, jis vis tiek moka 28 (centus – BNS), o visą tą skirtumą gauna tiekėjas iš biudžeto. Ir čia yra klausimas, ar pagrįstai iš biudžeto yra gaunama“, – LRT radijui antradienį sakė V. Poderys.

Pasak jo, tiekėjų gyventojams siūlomos fiksuotos elektros kainos nepriklauso nuo tuo metu esančių kainų biržoje, nes elektrą jie perka pagal išankstinius ilgalaikius sandorius.

„Konkurencijos taryba ir (Valstybinė – BNS) energetikos reguliavimo taryba turi tirti, kiek yra pagrįsta. Tik žiūrint į biržos kainą negali žinoti, nes nėra taip, kad tiekėjai biržoje nusiperka ir po to tą tarifą taiko žmonėms – jie sudaro ilgalaikius sandorius iš anksto“, – teigė LEA vadovas.

„Šitoje vietoje gali tik tos institucijos, kurios turi priėjimą prie konfidencialios prekybinės informacijos, ištirti. Tai yra sudėtingas tyrimas, bet tą reikia stebėti ir tirti“, – pridūrė jis. 

Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas mano, kad valstybės mokamos kompensacijos už elektrą suvaržo nepriklausomų tiekėjų konkurencijos galimybes.

„Sakyčiau, dabartinė padėtis, kai yra tokia didelė valstybės kompensacija, tikrai tas konkurencijos galimybes šiek tiek suvaržo, nes iš vartotojų pusės nėra tokio didelio spaudimo keisti planus, nes jie žino, kad nesvarbu, ar planas yra už 46, ar už 36 centus, kompensacijos visus realiai sulygina, išskyrus nedidelę dalį vartotojų. Šiam pusmečiui visi kiti iš esmės yra apriboti tos valstybės kompensacijos“, – LRT radijui sakė T. Janeliūnas.

Jis mano, kad konkurencija tarp elektros tiekėjų paaštrės vasarą, kai numatoma keisti kompensacijų už elektrą tvarką.

„Didžioji kova dėl konkurencijos prasidės galbūt tada, kai iš naujo bus peržiūrimi kompensacijos mechanizmai – matyt, birželio mėnesį paaiškės, kas vyks toliau. Beveik neabejoju, kad kompensacijos dalis tada bus gerokai mažesnė, nes šitas pusmetis valstybei kainuos labai daug“, – teigė ekspertas.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė pirmadienį teigė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti. Pasak jos, svarstomi du galimi variantai – arba mokėti kompensacijas tik socialiai remtiniems žmonėms, arba visiems, suvartojantiems iki 100 ar 150 kWh elektros per mėnesį, skelbė LRT.  

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius anksčiau BNS teigė, kad taryba pirmąjį šių metų ketvirtį ketina tikrinti, kaip nepriklausomi tiekėjai panaudojo 2022 metų antrąjį pusmetį gautas valstybės kompensacijas – tam VERT ketina įsigyti nepriklausomo audito paslaugą.

Tuo metu dėl šiemet mokamų kompensacijų, pasak R. Pociaus, auditas bus atliekamas 2024 metais.

Nuo sausio valstybė moka iki 28,5 cento kompensaciją visiems buitiniams vartotojams, o šių metų biudžete subsidijoms už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų.