„Kokios priežastys lėmė būsto rinkos atsparumą – teigiami demografiniai pokyčiai, ypač sostinėje. Pernai turėjome abejonių, ar gyventojų skaičiaus augimas nebus vienkartinis, o šiemet jau akivaizdu – gyventojų skaičius didėja, tendencija, panašu, išliks ir toliau, o tai, be jokios abejonės, yra reikšminga paskata būsto rinkos augimui”, – metinėje LB nekilnojamojo turto (NF) konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Jis taip pat pastebėjo, kad Vilniuje toliau vyksta sparti finansinių paslaugų įmonių plėtra.

„Vilniuje toliau vyksta sparti finansinių paslaugų įmonių plėtra, daugėja palyginti dideles pajams gaunančių pirkėjų ir nuomininkų, kuriems reikia daugiau kokybiško būsto“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

Pasak V. Vasiliausko, dar viena priežastis yra aukštas būsto įperkamumas.

„Vidutinio dydžio butą šeima šiemet Lietuvoje gali įsigyti už maždaug trejų metų savo atlyginimą. Pernai tokiam pačiam būstui įsigyti būtų reikėję dirbti maždaug pusantro mėnesio ilgiau. Prieš penkerius metus tokiam pirkiniui atlikti būtų reikėję dirbti maždaug 10 mėnesių ilgiau. Žinoma, Vilniuje metų reikės daugiau, bet bendra tendencija aiški: atlyginimai vis dar auga sparčiau nei būsto kainos, o skolinimo sąlygos išlieka palankios“, – sakė V. Vasiliauskas.

Pasak V. Vasiliausko, nors būsto segmentas toliau išlieka aktyvus, LB vertinimu, jo padėtis išlieka tvari.

„Kuo grindžiame tokį vertinimą – būstas išlieka įperkamas, antra, rinkos ir finansų institucijų tvarumą užtikrina mūsų vykdoma makroprudencinė politika. Atsakingo skolinimo nuostatai riboja neatsakingą tiek kreditorių, tiek pirkėjų elgesį, neleidžia formuotis nepagrįstiems lūkesčiams“, – sakė V. Vasiliauskas.