Ketvirtadienį paskelbti rodikliai, pagal kuriuos bus vertinama Lietuvos atitiktis Mastrichto kriterijams, neleidžia abejoti, kad Lietuva atitiks visus reikalavimus ir galės įsivesti eurą nuo 2015 metų, sako Lietuvos banko vadovas.

„Galiu pasidžiaugti, kad šiandien paskelbus duomenis, kuriais remiantis bus vertinama Lietuvos atitiktis Mastrichto kriterijams, mūsų giliu įsitikinimu, nebeliko abejonių, kad Lietuva juos atitiks. Būtent gegužės 15 dienos padaroma nuotrauka ir pagal tą nuotrauką vertinama konvergencijos atitiktis. Darome išvadą, kad praktiškai nėra abejonių, kad šį kartą pagavom paukštį už uodegos“, - ketvirtadienį surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje sakė Vitas Vasiliauskas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos atitikimas Mastrichto kriterijams yra su „geroka atsarga“.

„Mes visą laiką pabrėždavome, kad euras yra priemonė didesnei gerovei, galimybė ekonominiam augimui, todėl ir toliau visą laiką sakom ir sakysim, kad jokių atsipalaidavimų negali būti. Ir toliau reikia vykdyti atsakingą tiek fiskalinę, tiek finansinio sektoriaus priežiūros politiką. Atsipalaidavimui vietos tikrai nėra“, - teigė V.Vasiliauskas.

Pasak jo, šiandien valstybės institucijų pasiruošimas yra kitoks nei laikotarpyje po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir šalies centrinis bankas neįžvelgia priežasčių drastiškiems pasikeitimams ekonominėje aplinkoje ar burbulų formavimosi.

Gegužės 15 dienos duomenimis, kurių pagrindu bus rengiami Europos centrinio banko (ECB) ir Europos Komisijos (EK) konvergencijos pranešimai, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra 39,4 proc.(maksimalus leistinas rodiklis - 60 proc.), valdžios deficitas - 2,2 proc. BVP (3 proc.), ilgalaikių palūkanų norma - 3,6 proc. (ne daugiau 5,4 proc.).

Dvejus metus nuolat mažėjęs vidutinės metinės infliacijos rodiklis Lietuvoje balandį buvo 0,6 proc. Anot Lietuvos banko, ES kainų stabilumo kriterijaus dydis (3 šalių, kuriose kainos yra stabiliausios, vidutinės metinės infliacijos vidurkis, plius 1,5 proc. punkto) kol kas nėra žinomas, tačiau nepriklausomai nuo to, kuris variantas bus pasirinktas, Lietuvos rodiklis atitiks ir šį kriterijų.

Pranešimus apie Lietuvos ekonominę ir teisinę konvergenciją ECB ir EK numato skelbti birželio pradžioje. Jų pagrindu bus rengiamas EK pasiūlymas Europos  Sąjungos Tarybai dėl   euro  įvedimo Lietuvoje. Galutinio ES Tarybos sprendimo tikimasi liepos pabaigoje.

Lietuva eurą siekia įsivesti nuo 2015 metų.

Lietuvių pritarimas eurui turėtų augti - V.Vasiliauskas

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas mano, kad šalies žmonių nuomonė apie eurą atspindi Latvijoje prieš metus buvusią padėtį ir tikisi, kad eurą palaikančiųjų padaugės antroje šių metų pusėje.

„Kartojasi latviška istorija. Latvijoje parama eurui buvo dar žemesnė ir tik metų pabaigoje, prieš pat euro įvedimą ta riba perkopė 50 proc. Be abejonės, tai yra klausimas, kurį reikia spręsti, ir aš tikiuosi sutelkto visų valstybės institucijų darbo informacijos procesuose. Koncentruojamės į informavimą jau po sprendimo (ES institucijų sprendimo dėl Lietuvos atitikimo Mastrichto kriterijams - BNS) antrame pusmetyje“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V.Vasiliauskas.

Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, šių metų kovą už eurą pasisakė 34 proc. gyventojų. Per 5 mėnesius - nuo pernai lapkričio iki šių metų kovo - jų skaičius sumažėjo 6 punktais. Pasisakančiųjų prieš eurą padidėjo 7 punktais iki 56 procentų. Dar 10 proc. teigė neturintys nuomonės (pernai lapkritį - 11 proc.).
Lietuva eurą nori įsivesti 2015 metais.

V.Vasiliauskas: Lietuva su atsarga atitinka euro zonos standartus 

Lietuvos banko vadovas teigia, kad ketvirtadienį Eurostato paskelbti ekonominiai rodikliai, kurie lems Europos Sąjungos (ES) institucijų sprendimą dėl Lietuvos pasirengimo tapti euro zonos nare, ir prognozuojama jų raida su „saugia atsarga“ atitinka prognozuojamus konvergencijos kriterijus.

„Kviesti ar nekviesti – galutinę išvadą rašys ES institucijos, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, priežasčių neigiamam sprendimui nebeliko“ – pranešime spaudai sakė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Anot jo, net ir sulaukus tam tikrų pastabų, šiandieniniai rodikliai turėtų įtikinti vertintojus, kad Lietuva yra pasiekusi pakankamą konvergencijos laipsnį, ir šis procesas yra tvarus.

Gegužės 15 dienos duomenimis, kurių pagrindu bus rengiami Europos centrinio banko (ECB) ir Europos Komisijos (EK) konvergencijos pranešimai, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra 39,4 proc.(maksimalus leistinas rodiklis - 60 proc.), valdžios deficitas - 2,2 proc. BVP (3 proc.), ilgalaikių palūkanų norma - 3,6 proc. (ne daugiau 5,4 proc.).

Dvejus metus nuolat mažėjęs vidutinės metinės infliacijos rodiklis Lietuvoje balandį buvo 0,6 proc.

Anot Lietuvos banko, ES kainų stabilumo kriterijaus dydis (3 šalių, kuriose kainos yra stabiliausios, vidutinės metinės infliacijos vidurkis, plius 1,5 proc. punkto) kol kas nėra žinomas, tačiau nepriklausomai nuo to, kuris variantas bus pasirinktas, Lietuvos rodiklis atitiks ir šį kriterijų.

Pranešimus apie Lietuvos ekonominę ir teisinę konvergenciją ECB ir EK numato skelbti birželio pradžioje. Jų pagrindu bus rengiamas EK pasiūlymas Europos Sąjungos Tarybai dėl euro įvedimo Lietuvoje. Galutinio ES Tarybos sprendimo tikimasi liepos pabaigoje.