Pasak Žygimanto Vaičiūno, reikalingas ilgai gaminamų elektros transformatorių ir šuntinių reaktorių bei kitų įrenginių rezervas, kuriuo Baltijos šalys galėtų dalintis, jei dabartinė infrastruktūra nustotų veikti, pavyzdžiui, dėl techninių nesklandumų, sabotažo.
„Kalba eina apie transformatorius, apie šuntinius reaktorius ir apie kitą infrastruktūrą, kurios gamybos terminai yra ilgi dėl konkurencijos, sukeltos prijungiant kaupimo sistemas ir atsinaujinančią energetiką. Dėl to ieškome sprendimų, kad ir dabar būtų galima regiono mastu, pavyzdžiui, pasiruošti ir daryti gamybos užsakymus, kad tokie rezervai būtų“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
„Jau pradėjome dirbti kartu su Latvija ir Estija, koordinuojamės, kokie yra kritiniai rezervai, kuriuos turėtume kaip atsargą, kuria, esant poreikiui, galėtume dalintis“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, dėl sparčios atsinaujinančių išteklių jėgainių plėtros pasaulyje vyrauja didelė konkurencija dėl transformatorių pastočių, kurių gamyba trunka 2–3 metus.
„Todėl reikėtų bent jau regiono mastu turėti rezervą tam, kad prireikus nelaikytume mūsų sistemos išjungtos būtent tokiose situacijose“, – aiškino jis.
Pasak ministro, šiuo metu deramasi dėl Transeuropinių energetikos tinklų programos (TEN-E) reglamento keitimo siekiant, kad šis rezervas būtų pildomas europinėmis lėšomis taip išvengiant kaštų perkėlimo galutiniams elektros vartotojams.
„Tiesiog siekiame, pirma, kad būtų rezervai, antra, kad būtų toks operatyvinis algoritmas tarp šalių, kaip jį būtų galima pasidalinti, ir trečia, kad kaštai būtų kiek įmanoma optimizuoti arba kad vartotojams nereiktų už tai papildomai mokėti, kad tai būtų finansuota europinėmis lėšomis“, – kalbėjo ministras.
Planą padidinti šių papildomų įrenginių, objektų ir sistemų apsaugos ir atsparumo apimtį Ž. Vaičiūnas trečiadienį pristatė vyriausybinei komisijai energetikos sistemos vystymo, patikimo veikimo ir atsparumo klausimams koordinuoti.
Naujausi komentarai