„Tiek rusiškų dujų atsisakymas, tiek apskritai dujų vartojimo mažinimas yra ta kryptis, kur žiūri tiek Europos Sąjungos valstybės, tiek Lietuva. Tikrai šiame etape neturėtų būti kalbama apie tokius scenarijus“, – žurnalistams penktadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
„Manau, kad Lietuva tikrai pakankamai rezervuotai vertintų tokias žinias ir susitarimus“, – kalbėjo ministras.
Visgi jis pripažino, kad vėlesniuose derybų procesuose „nebūtų galima atmesti jokių variantų“.
„Bet Lietuvos pozicija yra tokia, kaip mes asmeniniu indėliu įrodėme, kad galime būti nepriklausomi nuo rusiškų dujų tiekimo, ir buvome pirmieji jų atsisakę Europos Sąjungoje, ir toliau turime demonstruoti tokią poziciją. Tuo labiau, kad energetikoje turime alternatyvų ir jos tampa vis pigesnės“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Ministras teigė dar gruodį už energetiką atsakingų ES ministrų taryboje kėlęs klausimą dėl rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) vartojimo mažinimo šalyse narėse bei tikisi, kad Europos Komisija (EK) artimiausiu metu pateiks tai numatantį planą.
Lietuvos pozicija yra tokia, kaip mes asmeniniu indėliu įrodėme, kad galime būti nepriklausomi nuo rusiškų dujų tiekimo, ir buvome pirmieji jų atsisakę Europos Sąjungoje (...)
Prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba sakė, kad svarstant atnaujinti rusiškų dujų pirkimą ES neturėtų iš naujo „užlipti ant grėblio“.
„Šita šalis (Rusija – BNS) niekada neatsisako energetikos naudoti savo geopolitiniais tikslais ir tą daro būtent pasiūlydama energetiką (jos produkciją – BNS) mažomis kainomis. Tai neturėtume užlipti ant grėblio vėl iš naujo“, – žurnalistams penktadienį sakė R. Dilba.
Apie Briuselyje svarstomą galimybę atnaujinti rusiškų dujų pirkimą ketvirtadienį paskelbė leidinys „Financial Times“. Pasak jo, tokios idėjos šalininkai tvirtina, kad tai sumažintų aukštas energijos kainas Europoje, paskatintų Maskvą sėsti prie derybų stalo ir suteiktų abiem pusėms priežastį įvesti ir palaikyti paliaubas.
Rusiškų dujų importą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, Lietuva visiškai nutraukė 2022-ųjų balandį. Tačiau kai kurios rytinės ES narės, nepaisant Bendrijos pastangų sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, dėl geografinių ir politinių priežasčių ir toliau liko nuo jų priklausomos.
Nuo tada, kai 2022-ųjų rudens pradžioje dėl virtinės povandeninių sprogimų buvo sugadintas dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo dujos per Baltijos jūrą buvo pumpuojamos į Šiaurės Vokietiją, Rusija dujas į Europą tiekė tranzitu per Ukrainą, taip pat dujotiekiu „TurkStream“, nutiestu Juodosios jūros dugnu, ir jo žemyninė tąsa „Balkan Stream“.
Ukrainai nepratęsus dujų tranzito susitarimo su Rusija, jis liovėsi galiojęs Naujųjų metų dieną. Taip Kyjivas siekė apriboti Maskvos pajamas savo kariuomenei finansuoti ir tęsti plataus masto karą, kurį rusai pradėjo 2022-ųjų vasarį. Tačiau dėl šio žingsnio nutrūko rusiškų dujų tiekimas į Vengriją ir Slovakiją.
2023 metais rusiškos sudarė mažiau nei 10 proc. visų Europos Sąjungos importuojamų gamtinių dujų, tuo tarpu 2021-aisiais, prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, ši dalis viršijo 40 procentų.
Vis dėlto, nors rusiškų dujų importas vamzdynais smarkiai sumažėjo, kelios Europos šalys perka daugiau rusiškų SGD, kurios transportuojamos jūra.
