Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad lengvata kainuotų apie 90 mln. eurų metams. Šios lėšos būtų numatytos perskirstytame valstybės biudžete.
Inicijuojamą PVM lengvatą antradienį Seime parlamentarai aptars su maitinimo sektoriaus atstovais.
Kai kurie BFK nariai abejoja, ar PVM lengvata būtų efektyvi, todėl siūlo vietoje jos grąžinti pirmojo karantino metu taikytą nuomos mokesčio kompensaciją. Taip pat nuogąstaujama, kad lengvata pasinaudos stambusis, o ne smulkusis maitinimo verslas.
Pasak M. Majausko, PVM lengvata siūloma „ne tam, kad kotletas būtų pigesnis“, o siekiant paremti nuo koronaviruso krizės nukentėjusį maitinimo verslą, todėl ji veiktų kaip subsidija šiam verslui.
„Manome, jog verslui svarbu suteikti perspektyvą, kad pasibaigus pandemijai ir ūkinės veiklos suvaržymams, šiam sektoriui bus padėta atsistoti ant kojų“, – BNS tvirtino M. Majauskas.
Lengvata galiotų ne tik valgant maitinimo įstaigoje, bet ir užsisakant maistą išsinešimui. Ji būtų taikoma ir maitinimo vietose parduodamiems nealkoholiniams gėrimams, tačiau negaliotų alkoholiui.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius BNS teigė, kad tokiu siūlymu valdantieji „neteisingai bando spręsti pandeminę problemą“, nes maitinimo sektoriaus veiklą reikia gaivinti kitais būdais, o ne mažinant mokesčius.
„Problema ta, kad žmonės negali ateiti į uždarytą sektorių, jie yra pasiruošę mokėti pilną kainą – ir 21 proc. PVM, jeigu tik galėtų ateiti į restoranus, kavines, barus“, – BNS pabrėžė A. Butkevičius.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys sako matąs alternatyvą PVM lengvatai – nuomos mokesčio kompensavimą, kuris būtų efektyvesnis nei PVM sumažinimas.
„Maitinimo įstaigos dažniausiai patalpas yra išsinuomavusios. Jos iš kompensacijų mato naudą ir prašo jų“, – teigė V. Gapšys.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas įsitikinęs, kad PVM lengvata labiausiai pasinaudos stambieji maitinimo tinklai „su milijoninėmis apyvartomis“, o ne smulkusis verslas. Be to, anot jo, neaišku kodėl iš daugelio nukentėjusių sričių PVM lengvata siūloma tik vienam sektoriui.
„Padėti verslui reikia, bet reikia galvoti ne apie vieną, o apie visus“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Jis taip pat sako, kad maitinimo sektorių išgelbėtų ne tik PVM lengvata, bet ir karantino atlaisvinimai.
„Visų pirma tam sektoriui reikia leisti dirbti ir užsidirbti“, – BNS sakė jis.
M. Majausko teigimu, maitinimo verslui PVM lengvatą dabar taiko 21 Europos Sąjungos valstybės iš 26 bendrijos narių. Jo duomenimis, Lietuvos maitinimo sektoriuje dirba apie 30 tūkst. žmonių ir 4 tūkst. įmonių, kurių dauguma yra smulkaus ir vidutinio dydžio.
Analogišką Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė ir M. Majauskas Seimui teikė 2020 metų balandį. Tada po pateikimo Seimas pakeitimus priėmė svarstyti, tačiau Vyriausybei pateikus neigiamą išvadą prie pataisų Seime nebuvo sugrįžta, nors rudenį „valstietė“ Aušra Papirtienė irgi registravo panašų pakeitimą.
Jeigu Seimas PVM lengvatą įteisintų, viešasis maitinimas būtų šešta sritis, kuriai taikomas 9 proc. PVM tarifas. Toks tarifas neterminuotai nustatytas šilumai, malkoms ir medienai kūrenimui, knygoms bei keleivių vežimui, o apgyvendinimo paslaugoms jis taikomas iki 2022 metų pabaigos.
5 proc. PVM tarifas šiuo metu taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (arba) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, taip pat spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip keturis penktadalius viso leidinio ploto.
Naujausi komentarai