Panaikinusi lengvatinius mokesčių tarifus šalies spaudai, Lietuvos valdžia toliau smaugia periodiką, ypač regioninę, nes vengia kompensuoti smarkiai išaugsiančias prenumeratos pristatymo išlaidas.

Laikraštis tampa prabanga

Valstybei priklausanti bendrovė Lietuvos paštas šiemet smarkiai padidino laikraščių pristatymo įkainius. Ypač jie padidėjo pristatant spaudą kaimo vietovėse. Kai kuriais atvejais ši kaina išaugo beveik du kartus.

Drastiškai išaugę laikraščių pristatymo įkainiai sukėlė dalies Seimo narių susirūpinimą. Parlamentarė Rima Baškienė neseniai per Vyriausybės valandą Seime teiravosi susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, ką jis rengiasi daryti, nes "Lietuvos kaimo žmonės išvis nebegalės nusipirkti spaudos".

Ministras tuomet viešai pažadėjo spręsti šią problemą, bet atkreipė dėmesį, kad regioninių laikraščių prenumeratos pristatymas Lietuvos paštui yra nuostolingas. "Nuostoliai vien atliekant tik šią funkciją siekia apie 15 mln. litų. Akivaizdu, kad toliau paštas nešioti prenumeratą už tuos pačius įkainius nebeturi jokių galimybių", – Seime kalbėjo E.Masiulis.

Išliks tik stipriausi

Ministras tvirtino susitiksiąs su leidėjais, kad su jais aptartų, kaip galima būtų spręsti šią problemą. "Mes tikrai kalbėsime, ieškosime kompromisų. Mano galva, tikrai tiek drastiškai didinti įkainių, kiek dabar yra pasiūlyta, negalima, nes tai gali vesti prie kai kurių rajoninių laikraščių bankroto", – sakė jis.

Tačiau Susisiekimo ministerijos vadovo susitikime su leidėjais iš esmės nebuvo priimta jokių regioninę spaudą paguodžiančių sprendimų. Pasak Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidento Rimanto Šukio, ministras tikino negalįs nurodyti Lietuvos paštui sumažinti savo įkainius, nes ši įmonė, nors ir yra valstybinė, dirba komerciniais pagrindais ir turi būti pelninga.

Susisiekimo viceministras, Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas išvis užsiminė, kad spaudos leidinių, tarp jų ir regioninių, kovoje dėl skaitytojų "išliks stipriausi", jeigu bus taikoma dabartinė prenumeratos pristatymo tarifų politika.

"Tik lašas jūroje"

Seimą jau pasiekusiame 2011 m. biudžeto projekte numatyta per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą kitais metais paskirstyti 1 mln. litų visų periodinės spaudos leidėjų prenumeratos išlaidoms padengti.

"Bet tai lašas jūroje!" – piktinosi R.Šukys. Jo skaičiavimu, leidėjai dėl padidėjusių Lietuvos pašto prenumeratos pristatymo įkainių turės "kažkur surasti mažiausiai 5–8 mln. litų, o tai šiais neįtikimai sudėtingais tiek visai ekonomikai, tiek ir spausdintam žodžiui laikais yra visiškai nepakeliama našta daugumai leidėjų."

R.Šukys atkreipė dėmesį, kad jau dabar dauguma regioninių spaudos leidinių vos suduria galą su galu dėl smarkiai sumažėjusios reklamos ir pardavimo apimties: "Naujo milijoninio smūgio neatlaikys absoliuti dauguma leidėjų ir spauda regionuose tiesiog numirs."

Pristigo politinės paramos

E.Masiulis užsiminė, kad rengiant kitų metų biudžetą Kultūros ministerija nepaprašė papildomo finansavimo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, kad išlaidoms už prenumeratos pristatymą kompensuoti būtų skirta bent keliais milijonais litų daugiau.

Tačiau Kultūros ministerija išsigynė tokių kaltinimų. "2011 m. Kultūros ministerijos biudžete nenumatytas nė vienas litas prenumeratos išnešiojimo išlaidoms. Prašyti lėšų neturime teisinio pagrindo, nes tokio tikslo ministerija strateginiame plane neturi ir ministerijos nuostatais nepavesta jai būti atsakingai už šią sritį", – tikino Kultūros ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus vedėja Veronika Virganavičiūtė.

Pasak jos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas yra visiškai atskiras biudžeto asignavimų valdytojas, pats tiesiogiai derinantis savo finansinius planus su biudžeto projektą rengiančia Finansų ministerija.

Kita vertus, pripažįstama, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas priklauso Kultūros ministerijos valdymo sričiai, todėl politinė parama Vyriausybės institucijose svarstant su šiuo fondu susijusius klausimus, įskaitant ir biudžetinius, priklauso kultūros ministrui. Jos aiškiai pristigo.

Daugiau prašyti nedrįso

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo atstovai aiškina, kad Finansų ministerija buvo įspėjusi visas įstaigas, jog kitų metų biudžeto asignavimai negali būti didesni nei šiemet.

Šių metų biudžete Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui buvo numatyti 7 mln. litų, iš jų tik milijonas skirtas regioninei periodikai paremti. Todėl esą nebuvo jokių galimybių kitąmet prašyti didesnės sumos, netgi jeigu ji būtų reikalinga pagal tik neseniai pakeistus įstatymus.

Maža to, paaiškėjo, kad dėl Kultūros ministerijos neparengtos ir Vyriausybės nepatvirtintos lėšų skirstymo tvarkos, gali būti nespėta paskirstyti netgi šiemet Spaudos rėmimo fonde numatyto milijono kompensacijoms. "Tai išvis skandalinga", – piktinosi R.Šukys.

Piktinosi nauja tvarka

Pagal šį rugsėjį pataisytą Visuomenės informavimo įstatymą "valstybės finansinė parama leidėjams nuo šiol skiriama kompensuojant iki 30 proc. jų patiriamų laikraščių ir žurnalų pristatymo prenumeratoriams kaimo gyvenamosiose vietovėse išlaidų".

Tokios pataisos esą "suteikia daugiau galimybių leidėjams, įgalina juos pačius nuspręsti, su kuriais pristatymo paslaugų teikėjais pasirašyti sutartis, suteikia galimybę organizuotis ir savo platinimo tarnybas".

R.Šukys tvirtino, kad priimti pakeitimai nėra teisingi. "Jie, be kita ko, numato, kad kompensacija turi būti leidėjams paskirstyta konkurso tvarka. Bet koks čia gali būti konkursas? Kompensacijos turi atitekti redakcijoms pagal jų leidinių tiražą ir prenumeratorių skaičių, o ne pagal kokius nors kitokius kriterijus, kuriuos galima nustatyti konkurso tvarka. Todėl reikia skubiai keisti įstatymą", – sakė Periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas.

Latviai skiria keliskart daugiau

Periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad kur kas smarkiau nuo pasaulinės recesijos nukentėjusioje kaimynėje Latvijoje spaudai remti kasmet skiriama po maždaug 4 mln. latų (apie 20 mln. litų), tai yra keliskart daugiau valstybės biudžeto lėšų nei Lietuvoje.

Seimas atsibudo

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, svarstantis 2011 m. biudžeto projektą, vakar įpareigojo Vyriausybę nuo 7,5 mln. litų iki 11,3 mln. litų padidinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansavimą.

3 mln. litų siūloma surasti prenumeratos pristatymui kompensuoti, o 800 tūkst. litų – bibliotekoms užsiprenumeruoti laikraščių ir žurnalų.

Tai būtų šioks toks palengvinimas leidėjams, tačiau problemos neišspręstų, nes dar panašią sumą leidėjai turėtų surasti patys.

Komentarai