- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų valstybės biudžeto pajamas Vyriausybė siūlo didinti 572,254 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,69 mln. eurų (4,6 proc.).
Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės posėdyje sakė, kad kova su pandemija turi savo kainą, todėl šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei patvirtintame biudžete.
Anot ministrės, valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc. BVP, šiemet turėtų išaugti iki 52,3 proc., o 2023 ir 2024 metais stabilizuotis ties 58,1 proc. BVP.
„Mūsų tikslas yra neperžengti 60 proc. Mastrichto kriterijaus ribos“, – tvirtino G. Skaistė.
Kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis jo pajamos turėtų siekti 11,824 mlrd. eurų, išlaidos – 16,573 mlrd. eurų, o deficitas – 4,749 mlrd. eurų – 159,436 mln. eurų (3,5 proc.) daugiau nei patvirtintame biudžete (4,589 mlrd. eurų).
Patikslintam valstybės biudžeto projektui penktadienį pritarė Vyriausybė, dabar jis bus teikiamas svarstyti Seimui.
Anot G. Skaistės, 2022 metų pirmąjį ketvirtį ketinama parengti valstybės skolos suvaldymo strategiją – tikimasi, kad nuo 2025 metų jau bus matoma skolos mažėjimo tendencija, siekiant vėl pasiekti tvarų skolos lygį.
Šiemet planuojamų gauti ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų suma didinama 513,568 mln. eurų (22,7 proc.) iki 2,777 mlrd. eurų, išlaidoms ir turtui įsigyti ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos didinamos 117,616 mln. eurų (3,8 proc.) iki 3,18 mlrd. eurų (patvirtiname biudžete – 2,264 mlrd. ir 3,063 mlrd. eurų).
Planuojamos šių metų valstybės biudžeto mokesčių pajamos didėja 41,995 mln. eurų (0,5 proc.) iki 8,457 mlrd. eurų, iš jų gyventojų pajamų mokesčio – 60,974 mln. eurų (3,3 proc.) iki 1,9 mlrd. eurų, pelno mokesčio – 33,352 mln. eurų (4,7 proc.) iki 750,097 mln. eurų, tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – mažėja 65,331 mln. eurų (1,1 proc.) iki 5,667 mlrd. eurų.
Planuojamos PVM pajamos mažinamos patikslinus prielaidas dėl atidėtų mokėjimų, mažesnę žmonių vartojimo išlaidų augimo prognozę ir būsimą laikiną PVM lengvatą maitinimo, sporto ir kultūros paslaugoms.
Lėšos pandemijai įveikti didinamos 581,3 mln. eurų, iš kurių 467,2 mln. eurų numatyta Vyriausybės rezerve. Didžiąją šių lėšų dalį numatoma skirti sveikatos (265,3 mln. eurų) ir socialinei apsaugai (238,5 mln. eurų). Likusią beveik 78 mln. eurų dalį numatoma skirti kitoms institucijoms.
Taip pat ketinama skirti 15,3 mln. eurų universaliai vienišo asmens išmokai.
Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą ketinama sumažinti 185,2 mln. eurų (4,6 proc.) iki 3,843 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...