- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Priimti atsakingus sprendimus, kad valdžios sektoriaus deficitą didinančios priemonės neprisidėtų prie valstybės skolos augimo, ragina Valstybės kontrolė, įvertinusi birželio 30 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų.
Lietuvos ūkio raida 2022 m. pirmąjį ketvirtį buvo sparti, tačiau numatoma, kad antroji metų pusė šalies ekonomikos plėtrai nebus tokia palanki. Finansų ministerija šiemet projektuoja 1,6 proc. šalies realiojo BVP augimą. Numatoma, kad labiausiai bus paveikta Lietuvos tarptautinė prekyba, tačiau ekonomikos augimą palaikys namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos. Pirmojo metų ketvirčio pabaigoje stebimi Lietuvos prekių eksporto struktūros pokyčiai. Kovą, lyginant su vasariu, prekių eksporto į Rusiją ir Baltarusiją dalis smuko daugiau nei trečdaliu, o į Europos Sąjungos (ES) šalis reikšmingai išaugo. Projektuojama, kad 2023 m. šalies realusis BVP paspartės iki 2,1 proc.
„Projektuojant aukštą infliaciją, auga spaudimas priimti papildomas į visus gyventojus orientuotas priemones, tokias kaip mokesčių mažinimas ar įvairios kompensacijos. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja tikslingą paramą, nukreiptą į labiausiai pažeidžiamus asmenis, ir įspėja, kad vidaus paklausos skatinimas apsunkina Europos centrinio banko siekį suvaldyti infliaciją. Atsižvelgiant į neigiamą rizikų balansą, sprendimai turi būti priimami ypač atsakingai, nes valdžios sektoriaus deficitą didinančios priemonės gali prisidėti prie valstybės skolos augimo“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski.
Lietuvos ir pasaulio ekonomikos perspektyvas temdo įtempta geopolitinė situacija. Neapibrėžtumas, susijęs su tolesne Rusijos karo Ukrainoje eiga, nemažėja. ES naujų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paskelbimas ir atitinkamai galimos šių valstybių atsakomosios priemonės gali lemti spartesnį energijos išteklių ir žaliavų kainų augimą. Išlieka ilgesnės tiekimo grandinių trikdžių trukmės rizika, prie kurios prisideda Kinijos taikomi ribojimai, skirti COVID-19 pandemijos valdymui. Tai veikia nuo Kinijoje gaminamų komponentų itin priklausomą Vokietijos, pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės, pramonę. Ekonominės situacijos neapibrėžtumas, augančios kainos ir palūkanų normos atsispindi prastėjančiuose euro zonos verslo ir gyventojų lūkesčiuose. Be to, išlieka iššūkiai, susiję su tolesniu pandemijos valdymu. Šios rizikos gali kelti iššūkių ekonominei raidai tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse šalies prekybos partnerėse, teigia Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė. Jos vertinimu, Lietuvos ekonomika 2022 m. bus arti savo potencialo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...