Fiskalinės institucijos parengtoje Lietuvos stabilumo 2019 m. programos vertinimo ataskaitoje pažymima, kad valdžios sektoriaus pajamos 2018 m. augo sparčiau nei išlaidos. Tai lėmė 92,4 mln. Eur didesnį perviršį nei 2017 m. Nepaisant geresnio, nei planuota, valdžios sektoriaus balanso rodiklio, rezervuose sukaupta lėšų suma 38,3 mln. Eur mažesnė, negu buvo planuota, ir 2018 m. pabaigoje, fiskalinės institucijos vertinimu, sudarė 497,7 mln. Eur, arba 1,1 proc. BVP.

Pagrindinis veiksnys, lėmęs 126,1 mln. Eur geresnį nei fiskalinės institucijos projektuotą 2018 m. valdžios sektoriaus perviršį, yra išlaidų atvaizdavimas kaupiamuoju principu. Tai reiškia, kad, kol pirkiniai nepristatyti, jiems įsigyti išleisti pinigai nelaikomi išlaidomis.

„Mokesčių administravimo gerinimo įtaka 2018 m. pajamoms buvo mažesnė, nei planuota. Ekonomika augo sparčiau, nei projektuota, tačiau viršplaninių pagrindinių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų pajamų negauta. Fiskalinės institucijos atliktas mokesčių planų paklaidų įtakos veiksnių išskyrimas rodo, kad 91 mln. Eur pajamų iš gyventojų pajamų, pelno ir pridėtinės vertės mokesčių gauta dėl spartesnio, nei projektuota, ekonomikos augimo, o ne mokesčių administravimo gerinimo“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė.

Fiskalinės institucijos vertinimu, 2018 m. buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, išskyrus išlaidų augimo ribojimo taisyklę.

Pastaruosius keletą metų valdžios sektoriaus skola augo nedaug ir sudarė apie 40 proc. BVP. Vidutiniu laikotarpiu skolą mažins, tikėtina, sparčiau už vidutinę palūkanų normą auganti ekonomika. Projektuojama, kad valdžios sektoriaus balansas 2019 m. sudarys 0,1 proc. BVP perviršį, o 2020 m. – 0,2 proc. BVP deficitą.

Palanki 2019–2020 m. Lietuvos verslo ciklo padėtis įspėja apie būtinybę vykdyti neutralią fiskalinę politiką. Fiskalinės institucijos vertinimu, Lietuvos fiskalinė politika toliau gerina kryptį, tačiau išlieka prociklinė. Tai reiškia, kad gerais laikais nėra suformuojama pakankama fiskalinė erdvė tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį skatinimą arba bent neutralią fiskalinę politiką. Fiskalinės institucijos skaičiavimais, Lietuvos stabilumo 2019 m. programoje numatytų fiskalinių Vyriausybės pastangų neutraliai politikai nepakanka.

Kartu su Lietuvos stabilumo 2019 m. programos vertinimu fiskalinė institucija pateikė fiskalinių rizikų švieslentę. Dauguma 2018–2020 m. makroekonominių rodiklių rodo žemą fiskalinės rizikos lygį. Realiojo efektyviojo valiutų kurso rodiklis iš žemos rizikos lygio 2018 m. perėjo į vidutinės rizikos lygį. Tai rodo sumažėjusį Lietuvos konkurencingumą ir yra ekonomikos sulėtėjimo įspėjamasis ženklas. Iš fiskalinių rodiklių nominalus ir struktūrinis valdžios sektoriaus balansai bei planuojami sukaupti finansiniai rezervai 2019–2020 m. signalizuoja vidutinę ir aukštą rizikos lygius.