Daliai moksleivių, kurie per šiųmetes vasaros atostogas ketina padirbėti, gali tekti nusivilti. Darbdaviai sako, kad šalyje vangiai mažėjant nedarbui dėl sezoninių darbų konkuruoja ir darbo patirties jau turintys vyresni gyventojai.
Reikia prižiūrėti
Bendrovė „Maxima LT“ vasaros sezonu tradiciškai laikinai įdarbina kelis šimtus darbuotojų. Pirmenybė paprastai teikiama jau esamų bendrovės darbuotojų vaikams, bet „Maximos LT“ atstovai neslepia, kad nepilnamečiai turi kur kas mažiau galimybių įsidarbinti. Tačiau ir pilnametystės sulaukusiems jaunuoliams teks atlaikyti patirties darbo rinkoje jau turinčių ir padirbėti bent vasarą norinčių gyventojų konkurenciją.
„Įdarbinant nepilnamečius taikomi labai griežti reikalavimai. Jie negali dirbti tam tikruose parduotuvių skyriuose, negali dirbti su finansais. Be to, įdarbinus nepilnametį, reikia turėti ir suaugusį darbuotoją, kuris jį nuolat prižiūrėtų“, – teigė „Maximos LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
Pasak jos, dėl šių priežasčių „Maxima LT“ pirmenybę teikia bent 18 metų sulaukusiems sezoniniams darbuotojams.
„Yra dar vienas aspektas. Pastebime tendenciją, kad vis dažniau į laikinus darbus pretenduoja patirties jau turintys darbuotojai. Ir turintys patirties būtent prekybos srityje. Iki krizės tokie žmonės sezoninių darbų neieškodavo, o dabar ieško bet kokių galimybių užsidirbti, nes neturi jokio darbo“, – kalbėjo R.Saulytė.
Jos teigimu, moksleiviams dažniausiai siūlomas salės darbuotojo darbas, kuris nereikalauja ypatingos patirties. Pagrindinė tokio darbuotojo užduotis – prižiūrėti jam patikėtos parduotuvės dalį, kad ši būtų laiku papildyta reikiamomis prekėmis, taip pat suteikti informacijos pirkėjams.
Daugiausia papildomų darbuotojų vasaros sezoną įdarbinama tose šalies vietose, kur per atostogas labiausiai išauga lankytojų srautas, – pajūryje, ežerų apsuptuose Aukštaitijos regiono miestuose.
„Sezoninių darbuotojų paiešką kasmet pradedame jau maždaug balandį. Iš esmės yra du pagrindiniai taškai, kur jų reikia labiausiai. Tai Palanga ir Nida. Paprastai ieškome kasininkų-pardavėjų, tačiau jais moksleiviai dirbti negali, tad jiems lieka salės darbuotojų vietos“, – sakė R.Saulytė.
Pasak „Maximos LT“ atstovės, kiekvieną vasaros mėnesį visoje šalyje papildomai įdarbinama 1000–1200 darbuotojų, o pats pikas būna birželį. Ji teigė negalinti atskleisti, kiek pinigų per vasarą galėtų gauti sąžiningai padirbėjęs jaunuolis: „Sumos labai įvairios. Tai priklauso nuo gaunamos atsakomybės, darbo valandų, kurios moksleiviams ribojamos, ir kitų dalykų.“
Prašo nerealių pinigų
Darbuotojų paieškos agentūros „Darbinta“ vadovė Daiva Virpšienė sako, kad darbdaviai jau dabar siūlo nemažai sezoninių darbo vietų, tiesa, į jas pretenduoti galintys jaunuoliai kol kas darbų aktyviai neieško, nes dar nesibaigė mokslo metai. Ji taip pat pabrėžė, kad 18 metų neturintys jaunuoliai turi nelabai daug galimybių įsidarbinti.
„Darbo ieškančių nepilnamečių mes net neregistruojame, nes darbdaviams tokie darbuotojai nepatrauklūs dėl įvairių ribojimų. Taigi daugiau galimybių turi 18 metų jau sulaukę vyresnių klasių moksleiviai ir studentai“, – teigė D.Virpšienė.
Pasak pašnekovės, jauniems žmonėms paprastai siūlomi sezoniniai darbai restoranuose, kavinėse, viešbučiuose, automobilių plovyklose, kitose paslaugų sektoriaus įmonėse.
Paklausta, kokio atlyginimo paprastai tikisi įsidarbinti norintys jauni žmonės, D.Virpšienė nusijuokė, kad lūkesčiai kartais būna gerokai didesni nei realios galimybės.
„Dažniausiai tokiems žmonėms, žinoma, siūlomas minimalus atlyginimas, tačiau viskas priklauso ir nuo darbo pobūdžio. Be to, paslaugų sferoje žmonės dažnai gauna arbatpinigių, o geresniame viešbutyje jie gali sudaryti ir antrą atlyginimą“, – pabrėžė D.Virpšienė.
Gąsdina atsakomybė
Lietuvos darbo biržos specialistai taip pat pastebi, kad dėl pastarojo laikotarpio ekonomikos situacijos darbdaviai į darbą mieliau priima pilnamečius asmenis, turinčius darbo patirties.
Tiesa, pamažu atsigaunant ekonomikai ir darbo rinkai, vasarą įsidarbinti 18 metų turintiems moksleiviams jau yra daugiau galimybių, tačiau įdarbinant nepilnamečius asmenis vis dar pasigendama didesnio darbdavių aktyvumo.
Potencialius darbdavius labiausiai gąsdina apriboti ir labiau formalizuoti darbo santykiai – didesnės atsakomybės našta užtikrinant darbo saugą, teisės aktuose numatyti apribojimai ir lengvatos nepilnamečių asmenų darbui.
Kitos problemos, kurias dažniausiai mini darbdaviai, – moksleivių atsakomybės trūkumas. Pasitaiko atvejų, kai moksleiviai darbo dienos pabaigoje įspėja darbdavį, kad kitą dieną nebeateis į darbą, kad netikėtai išvyksta į užsienį. Dalis moksleivių norėtų dirbti tik vieną mėnesį, o likusį laiką skirti atostogoms. Darbdaviai nurodo, kad kartais prieš pradėdami dirbti moksleiviai būsimą darbą įsivaizduoja daug lengvesnį.
Į darbo biržos skyrius besikreipiantys moksleiviai paprastai neišreiškia konkrečių darbo ar siūlomo darbo užmokesčio reikalavimų, tačiau jaunimo darbo centrų specialistai pastebi, kad yra jaunuolių, susikuriančių nepamatuotus lūkesčius, norinčių dirbti tik jiems patrauklius „svajonių“ darbus.
Tokiems moksleiviams specialistai pataria: svarbu turėti galimybę dirbti, nes kiekviename darbe galima ko nors išmokti, anksti pradėjus dirbti įgaunama vertingos patirties, įgyjamas pranašumas, ateityje padedantis lengviau konkuruoti darbo rinkoje.
Lietuvos darbo biržoje balandžio 1 d. buvo registruota 341 asmuo, jaunesnis kaip 18 metų. Iš jų 304 bedarbiai, 33 besimokantys ir darbo ieškantys asmenys, 4 dirbantys ir darbo ieškantys asmenys.
Lietuvos darbo biržos svetainėje studentams ir moksleiviams šiuo metu skelbiama apie 20 darbo pasiūlymų – langų valytojo, pagalbinio darbininko, skrajučių platintojo, dviračių nuomos punkto darbuotojo, patalpų valymo darbininko ir kt. Didžioji dalis šių skelbimų gauta iš Klaipėdos miesto darbdavių.
Yra darbdavių, kurie moksleivius vasarą įdarbinti planuoja, pavyzdžiui, pagalbiniams darbams automobilių plovykloje, ūkio darbams šiltnamiuose. Kambarinių ir padavėjų taip pat ieškos kurortų darbdaviai.
Naujausi komentarai