„Nurodyti neatitikimai negali būti klasifikuojami kaip incidentai pagal Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę (angl. INES), nes darbuotojų apšvitos dozių ribinės vertės nebuvo viršytos ir radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką bei konteinerių užkrovimo radioaktyviosiomis atliekomis radioaktyvumo lygio viršijimo nenustatyta“, – pranešė VATESI.

VATESI teigimu, karštųjų bandymų metu paaiškėjo, kad dalis radioaktyviųjų atliekų išėmimo įrangos neatitinka techninio projekto reikalavimų. Bandymai kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekse (B2/3/4 projektas), kai tikrinant technologines operacijas su radioaktyviosiomis atliekomis, buvo sustabdyti 2017 metų gruodžio 29 dieną.

Pasak inspekcijos, pernai gruodžio pabaigoje sustabdyti su šia įranga susiję bandymai bus atnaujinti, tik pašalinus problemą.

Kitos įrangos bandymai tęsiami.

Naujienų portalas 15min.lt pirmadienį rašė, jog Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) praėjusių metų pabaigoje įvyko incidentas, apie kurį nebuvo pranešta visuomenei. Iš senų saugyklų į naujas iškeliant radioaktyvias atliekas, paaiškėjo, kad jų radiacinis lygis yra didesnis nei apskaičiuota. Jei atliekos iš reaktorių būtų sukrautos į konteinerius, kaip ir planuota, galėjo įvykti tam tikra reakcija.

Vykdant Lietuvos įsipareigojimus ES, Ignalinos AE pirmasis reaktorius uždarytas 2004 metais, o antrasis – 2009 metais.

Lietuva pirmoji pasaulyje nutraukė nesaugiais laikomų rusiškų RBMK reaktorių veiklą.

D. Janulevičius: nesklandumai nestabdys uždarymo proceso

Nebeveikiančiai Ignalinos atominei elektrinei (IAE) bandant naują radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą ir paaiškėjus didesniam dalies atliekų radioaktyvumui, tai neturės didelės įtakos jėgainės uždarymo eigai, teigia įvykio metu IAE vadovavęs Darius Janulevičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad 2017-ųjų pabaigoje vykusių karštųjų bandymų metu didesnis radiacijos lygis buvo nustatytas tik maždaug 1 proc. šių atliekų, todėl patobulinti reikės tik nedaug jų transportavimui ir saugojimui naudojamų konteinerių.

„Tikrai neturėtų (atidėti uždarymo proceso – BNS), tai yra techninis sprendimas, kuris iškyla objektą priduodant eksploatacijai, tikrinant jo veikimą su radioaktyviomis atliekomis. Aš tikrai nemanau, kad tai yra esminis atvejis, galintis atidėti atominės elektrinės uždarymo procesą“, - BNS sakė D. Janulevičius, iš IAE vadovo pareigų pasitraukęs sausio pabaigoje.

Pasak jo, didesnis radioaktyvumo lygis buvo tik dalies kietųjų atliekų, kurios šiuo metu toliau saugiai laikomos laikinojoje saugykloje, pastatytoje dar veikiant jėgainei.

„Šioje vietoje iš musės pučiamas dramblys, nes tos aktyvesnės atliekos, mano žiniomis, sudaro kažkur apie 1 procentą visų atliekų. Didžiąją dalį atliekų galima tvarkyti be problemų ir tik tam vienam procentui reikia pakoreguoti technologinį sprendimą“, – sakė D. Janulevičius.

Anot jo, konteineriai atitinka parametrus, kurie buvo numatyti pagal techninį projektą, tačiau informacija apie atliekų radioaktyvumą buvo pakankamai sena.

„Nustačius didesnį radioaktyvumą, kontraktorius, rangovas ir užsakovas dabar ieško atitinkamo technologinio sprendimo (..) Galbūt reikės papildomos apsaugos tiems konteineriams transportavimo ir saugojimo metu, tačiau tai nėra kažkas neišsprendžiamo“, – teigė D. Janulevičius.

Pasak jo, tikslią sumą, kiek kainuos dalies konteinerių patobulinimas, turėtų pateikti rangovai, tačiau ji neturėtų būti didelė. D. Janulevičius nesiėmė vertinti, kas turėtų padengti šias išlaidas.

„Čia priklauso nuo to, kas kokią informaciją turėjo. Jeigu informacija buvo turima, vadinasi (rangovas - BNS) turės patobulinti savo lėšomis, be to, yra vadinamasis rizikos rezervas, kuris gali būti naudojamas šioms išlaidoms padengti“, – sakė D. Janulevičius.

VATESI pernai spalį leido IAE pradėti radioaktyviųjų atliekų rūšiavimo ir saugojimo komplekso karštuosius bandymus. Karštųjų bandymų metu išbandoma, kaip veikia įrenginiai, rūšiuojant radioaktyvias atliekas. Beveik 200 mln. eurų vertės kompleksą statė Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovė „Nukem Technologies“, o konteinerius pagamino Vokietijos bendrovė GNS.

Anksčiau „Nukem“ bei GNS konsorciumas ir Lietuva ilgai ginčijosi dėl konteinerių kokybės, todėl 2012 metų gruodį IAE uždarymo donorai buvo įšaldę paramą saugyklos statybai, tačiau 2013 metų liepą finansavimas buvo atnaujintas. Saugyklos statybos sutarties papildymą, kuriuo šalys atsisakė visų tarpusavio pretenzijų, IAE, „Nukem“ ir GNS pasirašė 2015-ųjų lapkritį.

Apdorotos atliekos komplekse bus saugomos iki 50 metų, kol bus pastatyti kapinynai, kuriuose jos bus palaidotos.

Ignalinos AE: saugyklos projekto vertė nesikeičia

Nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė (IAE) patvirtino, kad kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (projektas B2/3/4) karštųjų bandymų metu nustatytas nedidelės dalies atliekų didesnis radioaktyvumas, tačiau teigia, kad tai neturės įtakos projekto kainai.

„Karštųjų bandymų metu paaiškėjo, kad nedidelės dalies senosiose saugykloje saugomų radioaktyviųjų atliekų, susikaupusių IAE eksploatavimo laikotarpiu, radioaktyvumas viršija projektuojant naudotas radioaktyvumo vertes, todėl tokių atliekų saugiam tvarkymui būtinos papildomos priemonės“, – teigiama IAE pranešime.

Anot bendrovės, dėl to šiuo metu tariamasi su projekto rangovu – Rusijos kapitalo Vokietijos bendrove „Nukem Technologies“.

„Projekto sutartyje yra numatytas papildomų darbų finansavimo biudžetas, kuris gali būti naudojamas rizikoms, susijusioms su galimais nukrypimais nuo pirminių duomenų. Tokiu būdu bendra sutarties vertė nesikeis“, – rašoma IAE pranešime.

Bendrovė taip pat pažymi, kad siekia užtikrinti visų papildomų priemonių įgyvendinimą laiku ir pradėti pramoninę komplekso eksploataciją 2018 metų lapkritį, kaip ir buvo numatyta IAE eksploatavimo nutraukimo grafike.

IAE informavo, kad karštųjų bandymų metu buvo nustatyta, jog du radioaktyviųjų atliekų išėmimo iš senųjų atliekų saugyklų kranai neatitinka techninio projekto reikalavimų, todėl bendrovė sustabdė kietųjų radioaktyviųjų atliekų išėmimo iš esamų saugyklų įrenginių darbus iki kol bus pašalinti nustatyti neatitikimai ir bus įgyvendintos koreguojančios priemonės.

Apie šį įvykį Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) savo interneto tinklapyje jau skelbė sausio pradžioje.

Anot IAE, šiuo metu visų būtinų koreguojančių priemonių planas yra parengtas, suderintas su VATESI ir įgyvendinamas, o gavusi VATESI pritarimą šių priemonių rezultatams įmonė atnaujins atliekų išėmimą pagal karštųjų bandymų atlikimo programą.